Global menu

Our global pages

Close

Trumposios teisės žinios 2017 sausis

  • Lithuania
  • Other

2017-01-03

Sutelktinio finansavimo įstatymas


2016 m. lapkričio 3 d. Seimas priėmė Sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – Įstatymas), kuriuo siekiama vis labiau pasaulyje populiarėjantį sutelktinį finansavimą ir atitinkamas platformas padaryti skaidresnes, patikimesnes tiek klientams, tiek investuotojams. Įstatymu įgyvendinama Vyriausybės programos prioritetinė priemonė, pagal kurią numatyta tobulinti gyventojų santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinant verslo finansavimo šaltinių įvairovę. Įstatymas įsigaliojo 2016 m. gruodžio 1 d. 

Priimtame Įstatyme sutelktinis finansavimas apibrėžiamas kaip finansavimo būdas, kai specialioje platformoje viešai paskelbtą projektą savo lėšomis finansuoja su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises. Sutelktinio finansavimo projektas turi būti skirtas verslo, profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą, tenkinti. Šis reguliavimas netaikomas ne finansiniu atlygiu grįstam sutelktiniam finansavimui, taip pat labdarai ir paramai.

Kaip sutelktinio finansavimo platformų operatoriai gali veikti tik juridiniai asmenys, kurie prieš pradėdami veiklą privalo būti įtraukti į Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą, skelbiamą Lietuvos banko. Remiantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, sąraše esantys operatoriai bus laikomi finansų patarėjų įmonėmis. Operatorius, norintis teikti kitas investavimo paslaugas, privalės gauti finansų maklerio įmonės licenciją, kaip tai numato Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Investuotojams leidžiama investuoti į sutelktinio finansavimo projektus netaikant jokių apribojimų, tačiau yra privaloma atlikti tinkamumo testą. Jei testo rezultatai bus neigiami, operatorius privalės pateikti įspėjimą apie riziką ir tik tada investuotojas galės pradėti investuoti. Projekto sumanytoju (savininku) gali būti bet kuris asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistravęs veiklą, kurios poreikiams tenkinti siekia gauti sutelktinio finansavimo lėšų, ir kuris šiuo tikslu inicijuoja ir per sutelktinio finansavimo platformą pateikia projektą finansuotojams.

Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visą savo veiklos laikotarpį turėti tam tikrą nuosavą kapitalą (ne mažesnį kaip 40 000 eurų arba apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį, lygų 0,2 proc. nuo per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio – priklausomai, kuris dydis didesnis) arba kitas prievolių užtikrinimo priemones (civilinės atsakomybės draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją). 

Sutelktinio finansavimo platformos operatorius, prieš suteikdamas galimybę finansuotojui per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą pirmą kartą sudaryti konkrečios rūšies finansavimo sandorį, privalės atlikti konkrečios finansavimo sandorio rūšies priimtinumo finansuotojui vertinimą. Taip pat, sutelktinio finansavimo platformos operatorius bus atsakingas už tai, kad finansuotojas per vieną sutelktinio finansavimo platformą investuotų ne daugiau kaip 1 000 eurų per 12 mėnesių laikotarpį.

Projekto sumanytojas, per sutelktinio finansavimo platformą siekiantis pritraukti nuo 100 tūkst. iki 5 mln. eurų per metus, nepriklausomai nuo finansavimo sandorio rūšies, privalės parengti informacinį dokumentą pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. Jeigu numatoma finansavimo sandorio vertė siektų ar viršytų 5 mln. eurų per metus, tą sumą projekto sumanytojas galėtų gauti tik išleisdamas vertybinius popierius Vertybinių popierių įstatyme numatyta tvarka, taip pat tam būtų privaloma parengti prospektą.

Tam, kad būtų užtikrinta tinkama investuotojų apsauga, įstatymu nustatomos sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos sąlygos, taip pat įrašymo į priežiūros institucijos tvarkomą sąrašą, informacijos teikimo ir kiti reikalavimai.

Sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos priežiūrą atliks Lietuvos bankas.

Manoma, kad naujas reguliavimas, panaikinus teisines kliūtis, paskatins visos FinTech ekosistemos plėtrą, alternatyvius finansavimo šaltinius ir suteiks naujų galimybių, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, pritraukti finansavimą, priartins verslą prie visuomenės ir padės jai tiesiogiai dalyvauti finansuojant verslą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas

2016 m. lapkričio 8 d. Seimas priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą (toliau – Įstatymas). Įstatymas įsigalios 2017 m. liepos 1 d. 

Įstatymu patikslinta apygardos teismų kompetencija numatant, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 eurų (ankščiau buvo numatyta, kad apygardos teismai nagrinėja bylas, kurių suma didesnė kaip 43 500 eurų) , išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šis reikalavimas taikomas ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 liepos 1 d.

Įstatymas taip pat papildo galiojančias Civilinio proceso kodekso nuostatas susijusias su atstovavimu, taip įtvirtindamas tik kvalifikuotą atstovavimą apeliacinėje instancijoje. Numatoma, jog „Apeliacinį skundą surašo advokatas“. Tai reiškia, kad šia pataisa advokatai įgyja profesionalaus atstovo statusą apeliaciniame procese. 

Dalis Įstatymo pakeitimų yra susiję su žyminio mokesčio dydžiais. Nuspręsta apmokestinti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nustatomas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis), išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat, pažymėtina, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus, žyminio mokesčio dydis priklauso nuo viešojo pirkimo rūšies t.y. mažos vertės pirkimuose – 300 eurų, supaprastintuose pirkimuose - 1000 eurų ir tarptautiniuose pirkimuose – 3000 eurų. Paminėtina ir tai, kad numatytas  penkių šimtų eurų žyminis mokestis už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Taip pat šiuo įstatymu naujai sureguliuota procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Nustatyta procedūra kaip įteikti procesinį dokumentą asmeniui, kuris nerastas gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje. Numatoma, jog tokiu atveju procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti įteiktas tokia tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimas

2016 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-69(2), kuriomis nuspręsta atidėti dalies priimtų socialinio modelio įstatymų, tarp jų – ir naujojo Darbo kodekso, įsigaliojimą pusei metų. Pagal priimtus pakeitimus, patvirtinti socialinio modelio įstatymai įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d. Įsigaliojimo atidėjimu siekiama pateikti reikiamas įstatymų pataisas, kurios labiau subalansuotų darbuotojų ir darbdavių interesus ir atitiktų Lietuvos gyventojų lūkesčius.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas

2016 m. gruodžio 20 d. Seimas nutarė atšaukti numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir įsipareigojimą kitąmet 1 procentiniu punktu mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“, o vėliau kasmet dėl to spręsti. Taip pat, pagal priimtas nuostatas nuo 2017 m. liepos 1 d. bus pradėtas socialinio draudimo įmokos tarifo pagrindinei pensijos daliai finansuoti mažinimas 1 proc. punktu, numatant valstybės biudžeto asignavimus sumažėjančioms fondo pajamoms kompensuotiSutelktinio finansavimo įstatymas
2016 m. lapkričio 3 d. Seimas priėmė Sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – Įstatymas), kuriuo siekiama vis labiau pasaulyje populiarėjantį sutelktinį finansavimą ir atitinkamas platformas padaryti skaidresnes, patikimesnes tiek klientams, tiek investuotojams. Įstatymu įgyvendinama Vyriausybės programos prioritetinė priemonė, pagal kurią numatyta tobulinti gyventojų santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinant verslo finansavimo šaltinių įvairovę. Įstatymas įsigaliojo 2016 m. gruodžio 1 d. 

Priimtame Įstatyme sutelktinis finansavimas apibrėžiamas kaip finansavimo būdas, kai specialioje platformoje viešai paskelbtą projektą savo lėšomis finansuoja su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises. Sutelktinio finansavimo projektas turi būti skirtas verslo, profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą, tenkinti. Šis reguliavimas netaikomas ne finansiniu atlygiu grįstam sutelktiniam finansavimui, taip pat labdarai ir paramai.

Kaip sutelktinio finansavimo platformų operatoriai gali veikti tik juridiniai asmenys, kurie prieš pradėdami veiklą privalo būti įtraukti į Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą, skelbiamą Lietuvos banko. Remiantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, sąraše esantys operatoriai bus laikomi finansų patarėjų įmonėmis. Operatorius, norintis teikti kitas investavimo paslaugas, privalės gauti finansų maklerio įmonės licenciją, kaip tai numato Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Investuotojams leidžiama investuoti į sutelktinio finansavimo projektus netaikant jokių apribojimų, tačiau yra privaloma atlikti tinkamumo testą. Jei testo rezultatai bus neigiami, operatorius privalės pateikti įspėjimą apie riziką ir tik tada investuotojas galės pradėti investuoti. Projekto sumanytoju (savininku) gali būti bet kuris asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistravęs veiklą, kurios poreikiams tenkinti siekia gauti sutelktinio finansavimo lėšų, ir kuris šiuo tikslu inicijuoja ir per sutelktinio finansavimo platformą pateikia projektą finansuotojams.

Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visą savo veiklos laikotarpį turėti tam tikrą nuosavą kapitalą (ne mažesnį kaip 40 000 eurų arba apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį, lygų 0,2 proc. nuo per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio – priklausomai, kuris dydis didesnis) arba kitas prievolių užtikrinimo priemones (civilinės atsakomybės draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją). 

Sutelktinio finansavimo platformos operatorius, prieš suteikdamas galimybę finansuotojui per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą pirmą kartą sudaryti konkrečios rūšies finansavimo sandorį, privalės atlikti konkrečios finansavimo sandorio rūšies priimtinumo finansuotojui vertinimą. Taip pat, sutelktinio finansavimo platformos operatorius bus atsakingas už tai, kad finansuotojas per vieną sutelktinio finansavimo platformą investuotų ne daugiau kaip 1 000 eurų per 12 mėnesių laikotarpį.

Projekto sumanytojas, per sutelktinio finansavimo platformą siekiantis pritraukti nuo 100 tūkst. iki 5 mln. eurų per metus, nepriklausomai nuo finansavimo sandorio rūšies, privalės parengti informacinį dokumentą pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. Jeigu numatoma finansavimo sandorio vertė siektų ar viršytų 5 mln. eurų per metus, tą sumą projekto sumanytojas galėtų gauti tik išleisdamas vertybinius popierius Vertybinių popierių įstatyme numatyta tvarka, taip pat tam būtų privaloma parengti prospektą.

Tam, kad būtų užtikrinta tinkama investuotojų apsauga, įstatymu nustatomos sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos sąlygos, taip pat įrašymo į priežiūros institucijos tvarkomą sąrašą, informacijos teikimo ir kiti reikalavimai.

Sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos priežiūrą atliks Lietuvos bankas.

Manoma, kad naujas reguliavimas, panaikinus teisines kliūtis, paskatins visos FinTech ekosistemos plėtrą, alternatyvius finansavimo šaltinius ir suteiks naujų galimybių, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, pritraukti finansavimą, priartins verslą prie visuomenės ir padės jai tiesiogiai dalyvauti finansuojant verslą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas

2016 m. lapkričio 8 d. Seimas priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą (toliau – Įstatymas). Įstatymas įsigalios 2017 m. liepos 1 d. 

Įstatymu patikslinta apygardos teismų kompetencija numatant, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 eurų (ankščiau buvo numatyta, kad apygardos teismai nagrinėja bylas, kurių suma didesnė kaip 43 500 eurų) , išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šis reikalavimas taikomas ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 liepos 1 d.

Įstatymas taip pat papildo galiojančias Civilinio proceso kodekso nuostatas susijusias su atstovavimu, taip įtvirtindamas tik kvalifikuotą atstovavimą apeliacinėje instancijoje. Numatoma, jog „Apeliacinį skundą surašo advokatas“. Tai reiškia, kad šia pataisa advokatai įgyja profesionalaus atstovo statusą apeliaciniame procese. 

Dalis Įstatymo pakeitimų yra susiję su žyminio mokesčio dydžiais. Nuspręsta apmokestinti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nustatomas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis), išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat, pažymėtina, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus, žyminio mokesčio dydis priklauso nuo viešojo pirkimo rūšies t.y. mažos vertės pirkimuose – 300 eurų, supaprastintuose pirkimuose - 1000 eurų ir tarptautiniuose pirkimuose – 3000 eurų. Paminėtina ir tai, kad numatytas  penkių šimtų eurų žyminis mokestis už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Taip pat šiuo įstatymu naujai sureguliuota procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Nustatyta procedūra kaip įteikti procesinį dokumentą asmeniui, kuris nerastas gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje. Numatoma, jog tokiu atveju procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti įteiktas tokia tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimas

2016 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-69(2), kuriomis nuspręsta atidėti dalies priimtų socialinio modelio įstatymų, tarp jų – ir naujojo Darbo kodekso, įsigaliojimą pusei metų. Pagal priimtus pakeitimus, patvirtinti socialinio modelio įstatymai įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d. Įsigaliojimo atidėjimu siekiama pateikti reikiamas įstatymų pataisas, kurios labiau subalansuotų darbuotojų ir darbdavių interesus ir atitiktų Lietuvos gyventojų lūkesčius.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas

2016 m. gruodžio 20 d. Seimas nutarė atšaukti numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir įsipareigojimą kitąmet 1 procentiniu punktu mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“, o vėliau kasmet dėl to spręsti. Taip pat, pagal priimtas nuostatas nuo 2017 m. liepos 1 d. bus pradėtas socialinio draudimo įmokos tarifo pagrindinei pensijos daliai finansuoti mažinimas 1 proc. punktu, numatant valstybės biudžeto asignavimus sumažėjančioms fondo pajamoms kompensuoti.

For more information contact

Rimtis Puišys, Partner

Disclaimer

This information is for guidance purposes only and should not be regarded as a substitute for taking legal advice. Please refer to the full terms and conditions on our website.

< Go back

Print FriendlyTwitterLinkedInEmailShare
Subscribe to ebriefings