Global menu

Our global pages

Close

Teisės naujienos 2009 lapkritis

  • Lithuania

    10-11-2009

    Įmonių teisė

    Priimta direktyva, susijusi su bendrovių skaidymu ir jungimu

    2009 m. rugsėjo 16 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2009/109/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvų 77/91/EEB, 78/855/EEB ir 82/891/EEB bei direktyvos 2005/56/EB nuostatas dėl ataskaitų bei dokumentų rengimo ir teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves.

    Direktyva buvo priimta siekiant sumažinti bendrovių patiriamą administracinę naštą ir siekiant padidinti bendrovių konkurencingumą Europos Bendrijoje.

    Vienoje iš keičiamų direktyvų buvo numatyta kad iki bendrovės įregistravimo ar leidimo pradėti verslą gavimo administracinės struktūros ar teismo paskirtas(-i) ar patvirtintas(-i) nepriklausomas(-i) ekspertas(-ai) privalo parengti akcijų apmokėjimo kitaip nei grynaisiais pinigais ataskaitą. Tuo tarpu pakeitimais numatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio reikalavimo naujos bendrovės kūrimui jungimo arba skaidymo būdu, kai nepriklausomas ekspertas parengia jungimo arba skaidymo sąlygų projekto ataskaitą.

    Pakeitimais taipogi keičiami reikalavimai dėl bendrovių jungimo (skaidymo) sąlygų projekto skelbimo. Iki šiol buvo numatyta, kad kiekvienos iš reorganizuojamų bendrovių jungimo (skaidymo) sąlygų projektas privalo būti paskelbtas valstybės narės teisės aktuose nustatyta tvarka ir laikantis kitų direktyvoje nurodytų reikalavimų ne vėliau kaip likus mėnesiui iki visuotinio susirinkimo, kuriame tuo klausimu turi būti priimtas sprendimas. Pakeitimais numatyta galimybė netaikyti minėto reikalavimo nė vienai iš reorganizuojamų bendrovių, jeigu minėtą laikotarpį bendrovė viešai ir nemokamai skelbia jungimo (skaidymo) sąlygų projektą savo interneto svetainėje. Pažymėtina, kad naujoji direktyva suteikia teisę valstybėms narėms reikalauti, kad minėtas projektas būtų skelbiamas centrinėje elektroninėje bazėje ar bet kurioje kitoje jų tam tikslui numatytoje interneto svetainėje. Jeigu valstybės narės pasinaudos viena iš nurodytų galimybių, jos privalės užtikrinti, kad iš bendrovių nebūtų reikalaujama specialaus mokesčio už tokį skelbimą.

    Pakeitimais taipogi nustatoma, kad valstybės narės galės numatyti, kad ataskaitų, kurias iki šiol privalėjo parengti reorganizuojamų bendrovių administravimo arba valdymo organai dėl jungimo (skaidymo) sąlygų projekto, ir informacijos apie esminius turto ir įsipareigojimų pokyčius, įvykusius nuo jungimo (skaidymo) sąlygų projekto parengimo iki visuotinio susirinkimo dienos, pateikti nebūtina, jei visi kiekvienos iš reorganizuojamų bendrovių akcininkai ir kitų vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę, turėtojai su tuo sutinka. Iki šiol, kaip bendra taisyklė, rengti minėtas ataskaitas ir pateikti nurodytą informaciją buvo privaloma visais atvejais. Kitais pakeitimais keičiama susipažinimo su reorganizuojamos bendrovės
    dokumentais bendrovės buveinėje tvarka, taipogi keičiami kiti su bendrovių reorganizavimu jungimo (skaidymo) būdu susiję straipsniai.

    Valstybėms narėms nustatoma pareiga priimti direktyvą įgyvendinančius teisės aktus, kurie įsigaliotų ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d.

    Konkurencijos teisė

    Pakeistas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnis

    2009 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą.

    Įstatymu keičiama dominuojančios padėties sąvoka. Iki šiol buvo numatyta, kad jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar dviejų ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Įsigaliojus pakeitimams, ūkio subjektams, užsiimantiems mažmenine prekyba, bus taikomi griežtesni reikalavimai vertinant jų užimamą rinkos dalį. Pakeitimu numatyta, kad jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad
    kiekvienas iš trijų ar dviejų mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.

    Šis pakeitimas priimtas siekiant sudaryti teisines prielaidas veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos mažmeninės prekybos srityje apsaugai.

    Šis pakeitimas įsigalios nuo 2010 m. sausio 1 d.

    Finansų teisė

    Patvirtinti Informacinio dokumento, privalomo rengti viešai platinant vidutinio dydžio emisijas, turinio reikalavimai

    2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Vertybinių popierių komisijos nutarimas, kuriuo patvirtinti Informacinio dokumento, privalomo rengti viešai platinant vidutinio dydžio emisijas, turinio reikalavimai ir atvejai, kada jo rengti nereikia.

    Reikalavimai taikomi vidutinio dydžio perleidžiamųjų vetybinių popierių emisijoms, t.y. emisijoms, kurių bendra pardavimo vertė per 12 mėnesių laikotarpį viršija 350 tūkst. litų, tačiau nesiekia 8 mln. 632 tūkst. litų ir kurių viešas platinimas nepatenka į vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų reguliavimo sritį.

    Nutarimu nustatoma, kad informaciniame dokumente, kuris privalo būti parengtas prieš platinant vidutinio dydžio emisijos vertybinius popierius, turi būti nurodyta tam tikra informacija apie bendrovę, leidžiančią vertybinius popierius (pavyzdžiui, trumpa bendrovės raidos istorija, gaminama produkcija, teikiamos paslaugos, įstatinio kapitalo dydis, pagrindiniai paskutinių 2 finansinių metų veiklos rodikliai, informacija apie bendrovės vadovą, akcijų paketų savininkus), taip pat informacija apie platinamus vertybinius popierius (platinimo tvarka, platinamų vertybinių popierių klasė, sudarytos sutartys su tarpininkais ar konsultantais, kiek tai susiję su
    vertybinių popierių platinimu ar apskaita ir kt.)

    Nutarimas taipogi nustato atvejus, kai minėto informacinio pranešimo skelbti nereikia, pavyzdžiui, kai vertybiniai popieriai platinami tik profesionaliesiems investuotojams, kai vertybiniai popieriai platinami mažiau kaip 100 fizinių ar juridinių asmenų, neįskaitant profesionaliųjų investuotojų, kai akcijos nemokamai skiriamos esamiems akcininkams ir kt.

    Statybos teisė

    Pakeistas Statybos įstatymas

    2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai. Pakeitimai priimti siekiant paspartinti ir skaidrinti statybos organizavimo procesą.

    Visų pirma, pakeitimais apibrėžiama pastato atnaujinimo (modernizavimo) sąvoka, taipogi įvedamos naujos su pastato atnaujinimu (modernizavimu) susijusios sąvokos, pavyzdžiui, tipinio konstrukcinio elemento sąvoka. Į sąvokos „ypatingas statinys“ apibrėžimą įtraukiamas ir daugiabutis namas bei gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatas. Toks sąvokos išplėtimas padarytas siekiant užtikrinti, kad daugiabučių namų statybai būtų taikomi aukštesni kokybės reikalavimai, kokie iki šiol buvo taikomi ypatingiems statiniams.

    Vienas pagrindinių įstatymo pakeitimų – įstatymo papildymas 23-1 straipsniu,
    numatančiu statybos leidimo išdavimo supaprastintą tvarką. Pagal supaprastintą tvarką bus išduodami statybos leidimai atnaujinti (modernizuoti) pastatus pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus. Tokiu būdu siekiama
    supaprastinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą.

    Be kita ko, siekiant supaprastinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tvarką, supaprastinama ir statinio projektavimo sąlygų išdavimo tvarka, kai kreipiamasi dėl minėtų projektavimo sąlygų išdavimo atnaujinimo (modernizavimo) atveju.

    Užsieniečių įdarbinimas

    Patvirtintas naujas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas

    2009 m. rugpjūčio 19 d. įsigaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Šis aprašas pakeitė iki šiol galiojusį teisės aktą tokiu pačiu pavadinimu.

    Nuo šiol asmuo, besikreipiantis į teritorinę darbo biržą dėl leidimo dirbti, kartu su nustatytos formos prašymu turės pateikti ir iki šiol nereikalautus pateikti dokumentus, pavyzdžiui, Studijų kokybės vertinimo centro pažymą dėl kvalifikacijos įvertinimo ir tuo atveju, kai ketinama įdarbinti užsienietį, kurio profesija nereglamentuojama Lietuvos teisės aktų, bet įdarbinant yra reikalaujama turėti aukštąjį išsilavinimą. Iki šiol pažyma dėl kvalifikacijos pripažinimo buvo reikalaujama tik reglamentuojamų profesijų atveju. Nuo šiol pateikiant dokumentus, taip pat reikės pateikti darbdavio pažymą, kurioje, be kita ko, turės būti nurodoma informacija apie atleidimus per pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi (nurodant atleidimo priežastis, atleistų darbuotojų kvalifikaciją ir darbo funkcijas) ir patvirtinimas, jog darbdavys neturi galiojančios administracinės nuobaudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206-3 straipsnį (“Priėmimas į darbą arba sąlygų verstis kita veikla, iš kurios būtų gaunamos pragyvenimo lėšos, sudarymas
    užsieniečiams, neturintiems leidimo dirbti, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“).

    Naujajame apraše sutrumpinti ir prašymų nagrinėjimo terminai. Nuo šiol sprendimas dėl leidimo dirbti išdavimo turės būti priimtas per 20 kalendorinių dienų nuo dokumentų persiuntimo Lietuvos darbo biržai dienos, o dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų – per 10 kalendorinių dienų. Iki šiol buvo nustatyti atitinkamai 2 mėnesių ir 1 mėnesio terminai. Įsigaliojus aprašui, leidimas dirbti komandiruotam užsieniečiui privalės būti išduotas per 10 dienų nuo dokumentų persiuntimo Lietuvos darbo biržai dienos. Iki šiol buvo nustatytas 1 mėnesio terminas.

    Be kita ko, apraše numatyti nauji atsisakymo išduoti (pratęsti) leidimą dirbti pagrindai. Nuo šiol leidimą dirbti atsisakoma išduoti (pratęsti) tuo atveju, jeigu darbdavys turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206-3 straipsnį, taip pat tuo atveju, kai per pastaruosius 6 mėn. iš darbo darbdavys atleido tos pačios kvalifikacijos ar tas pačias funkcijas atlikusį(-ius) darbuotoją(-us).

    Kitos naujienos

    Advokatų kontora rėmė krepšinio turnyrą Didžiojoje Britanijoje „Ambasadoriaus taurė 2009". Turnyras kasmet organizuojamas Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Renginys, kuris šiemet vyko spalio 17-18 dienomis, yra skirtas lietuvių bendruomenei Jungtinėje Karalystėje paremti.

    Eversheds Saladžius pasitinka žiemos sezoną pasirašydama Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos rėmimo sutartį. Šio rėmimo tikslai – skatinti vaikų užimtumą bei ledo ritulio propagavimą Lietuvoje.

    Jonas Saladžius, advokatų kontoros Vadovaujantis partneris, dalyvavo Tarptautinės advokatų asociacijos metiniame susitikime, kuris vyko Madride,
    Ispanijoje. Jonas yra Tarptautinės advokatų asociacijos narys, Bankininkystės, Įmonių bei Susijungimų ir įsigijimų teisės, Arbitražo ir Teisminių ginčų komitetų narys. Taip pat Tarptautinės advokatų asociacijos Europos Forumo, Kapitalo rinkos Forumo bei Viešojo ir profesinio intereso skyriaus (PPID) narys.

    BCC Paper, Didžiosios Britanijos Prekybos rūmų Lietuvoje leidžiamas laikraštis, spausdina Eversheds Saladžius įžvalgas į pasaulinę bei Lietuvos energetikos sektoriaus situaciją.

    < Go back

    Print Friendly and PDF
    Subscribe to e-briefings