Global menu

Our global pages

Close

Teisės naujienos 2009 spalis

  • Lithuania

    22-10-2009

    Įmonių teisė

    Pakeistas ir papildytas Akcinių bendrovių įstatymas

    2009 m. liepos 17 d. patvirtintas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas.

    Dauguma įstatymo pakeitimų priimti siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

    Naujojoje įstatymo redakcijoje įtvirtinama nauja neturtinė akcininkų teisė teikti klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. Taip pat įtvirtinama nauja nuostata, numatanti, kad bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninio ryšio priemonėmis. Pažymėtina, kad tokiu atveju galės būti taikomi tik tie elektroninio ryšio priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini akcininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.

    Pakeitimais įtvirtinamos naujos nuostatos dėl balsavimo ataskaitos pateikimo
    listinguojamų bendrovių akcininkams. Nuo šiol, akcininkams pareikalavus, visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius privalės pateikti akcininkams išsamią balsavimo ataskaitą, t.y. informaciją apie įstatinio kapitalo dydį, kuriam atstovaujama balsuojant, bendrą akcijų, kuriomis buvo balsuota, skaičių, bendrą balsavusiųjų akcininkų skaičių ir kt. Pažymėtina, kad tokios išsamios balsavimo ataskaitos akcininkai turi pareikalauti iki balsavimo pradžios.

    Pakeitimais įtvirtinti papildomi informacijos atskleidimo visuotiniam akcininkų susirinkimui reikalavimai. Nuo šiol listinguojamų bendrovių akcininkai, įsigiję akcijų savo vardu, bet kitų asmenų interesais, turi atskleisti visuotiniam akcininkų susirinkimui galutinio kliento tapatybę.

    Pakeitimais taip pat supaprastinamas listinguojamų bendrovių akcininkų teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime įgyvendinimas: įtvirtinama galimybė kitą asmenį įgalioti elektroniniu būdu. Tokiam įgaliojimui nėra reikalingas notaro patvirtinimas, tačiau toks įgaliojimas turi būti rašytinis (t.y. sudarytas ne vaizdo, garso ar kitu būdu). Apie įgaliojimą elektroninio ryšio priemonėmis akcininkas privalo pranešti bendrovei.

    Pakeitimai priimti ir visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės sudarymo procedūros reglamentavime. Nuo šiol susirinkimo darbotvarkė galės būti papildoma akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų. Iki šiol buvo nustatytas 1/10 balsų skaičius. Be to pakeitimais įtvirtinama, kad pasiūlymus galima teikti ir elektroninių ryšių priemonėmis.

    Pakeitimais taipogi naikinami įstatyme iki šiol įtvirtinti draudimai dėl bendrovės organų sudėties. Stebėtojų tarybos nariais nuo šiol nebedraudžiama būti ir dukterinės bendrovės ar bendrovę patronuojančios bendrovės vadovui ar valdybos nariui. Valdybos nariais nebedraudžiama būti dukterinės bendrovės ar bendrovę patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos nariui.

    Įsigaliojus pakeitimams, bus taikomi ir nauji visuotinio akcininkų sušaukimo terminai. Iki šiol buvo nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo paraiškos sušaukti susirinkimą gavimo dienos. Nuo šiol bus taikomas 30 dienų terminas. Iki šiol buvo numatyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar registruotu laišku likus ne vėliau kaip 30 dienų iki susirinkimo. Nuo šiol šis terminas sutrumpinamas iki 21 dienos. Atitinkamai pakeitimais nustatoma, kad tuo atveju, kai susirinkimas neįvyksta, pakartotinis susirinkimas gali būti šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5
    dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Iki šiol buvo nustatytas 5 ir 30 dienų intervalas.

    Įstatymo pakeitimai ir papildymai galutinai įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

    Darbo teisė

    Priimti LR Darbo kodekso pakeitimai

    Nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2009 m. liepos 23 d. Seimas priėmė keturis įstatymus, kuriais buvo keičiamas LR Darbo kodeksas.

    Vienas iš priimtų pakeitimų patvirtintas siekiant sustiprinti apsaugą darbuotojų, grįžtančių dirbti pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Kodekso pakeitimu įtvirtinama, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis sąlygomis (įskaitant darbo užmokestį) ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis (įskaitant darbo užmokestį), į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.

    Pakeitimais taip pat stiprinama ir darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, teisių apsauga. Kodeksas papildytas nauja nuostata, kad darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis, negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybės negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis.

    Kodekso pakeitimais taipogi įtvirtinamos naujos nuostatos, išplečiančios darbdavio teisę kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti švelnesnius reikalavimus darbo sutarties nutraukimui su vyresnio amžiaus darbuotojais, nei numatyti kodekse. Iki šiol kodeksas ribojo galimybę nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai. Nuo šiol įtvirtinama galimybė minėtą 5 metų terminą sutrumpinti iki trejų metų termino, kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje. Pažymėtina, kad ši nauja nuostata galios iki 2010 m. gruodžio 31 d.

    Kolektyvinėje sutartyje galės būti nustatomi ir trumpesni įspėjimo terminai. Iki šiol kodekse buvo įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš 2 mėnesius, o tuo atveju, kai norima nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, asmenimis iki 18 metų, neįgaliaisiais, asmenimis auginančiais vaikus iki 14 metų – ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius. Pakeitimais įtvirtinama galimybė kolektyvinėje sutartyje nustatyti trumpesnius įspėjimo terminus, atitinkamai 1 mėnesio ir 2 mėnesių terminus. Pažymėtina, kad ši nauja kodekso nuostata taipogi galios iki 2010 m. gruodžio 31 d.

    Dardavio teisinė padėtis gerinama ir dar viena nauja nuostata. Nuo šiol jeigu darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu galės išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau negu kas mėnesį. Iki šiol buvo įtvirtinta bendroji norma, nustatanti, kad darbdavys su atleidžiamu darbuotoju privalo atsiskaityti jo atleidimo dieną, nebent įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šis pakeitimas taip pat galios iki 2010 m. gruodžio 31 d.

    Užsieniečių teisinė padėtis

    Priimti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimai

    2009 m. rugpjūčio 4 d. įsigaliojo Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimai.

    Pakeitimais patikslinama vizų išdavimo tvarka. Nuo šiol dokumentus vizai gauti užsienietis galės pateikti ne tik pats tiesiogiai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, pasienio kontrolės punkte ar kitoms numatytoms valstybės institucijoms, bet ir per kelionių agentūras, akredituotas pagal Bendrųjų konsulinių instrukcijų reikalavimus.

    Pakeitimais keičiama ir leidimo laikinai gyventi išdavimo tvarka. Iki šiol užsieniečiui, ketinančiam užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduotas vadovaujantis trimis įstatyme įtvirtintais pagrindais, iš kurių vienas: asmuo įregistruoja įmonę kaip savininkas ar bendraturtis, kuriam priklauso ne mažiau kaip 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, ir jo buvimas yra būtinas vykdant įmonės veiklą. Minėtas pagrindas keičiamas nustatant, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, kai asmuo įregistruoja įmonę kaip savininkas ar
    bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkst. litų, ir jo buvimas yra būtinas vykdant įmonės veiklą.

    Pakeitimais taipogi papildomos teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo sąlygos. Nuo šiol nepilnamečio Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jeigu tai atitinka geriausius jo interesus, arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, pragyvenusio Lietuvoje be pertraukos 10 metų, teisė gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti panaikinama tik grėsmės valstybės saugumui atveju. Bendroji nuostata, numatanti kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ar jo šeimos narių teisė gyventi gali būti panaikinta jeigu atitinkamo asmens buvimas Lietuvoje keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, išlieka galioti nepakitusi, tačiau nuo šiol ji
    netaikoma ankstesniame sakinyje aptartiems asmenims.

    Viešieji pirkimai

    Priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai

    2009 m. liepos 22 d. buvo priimti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pakeitimai. Dauguma pakeitimų įsigaliojo nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., kiti – nuo 2010 m. sausio 1 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. Taigi, visoms viešojo pirkimo procedūroms, kurios pradėtos po 2009 m. rugsėjo 1 d., taikomi naujos redakcijos VPĮ reikalavimai, o iki 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėtos viešojo pirkimo procedūros turi būti užbaigtos pagal iki nurodytos datos galiojusią VPĮ redakciją.

    Didžioji dalis šių pakeitimų priimti siekiant įdiegti Lietuvoje elektroninę viešųjų pirkimų sistemą ir paskatinti tiekėjus bei perkančiąsias organizacijas aktyviai ja naudotis. Atitinkamai VPĮ įtvirtinamos naujos pareigos perkančiajai organizacijai, susijusios su šiam tikslui įgyvendinti sukurtos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVPIS), kuri yra vieša ir nemokama, naudojimu:

    • pareiga privalomai registruotis CVPIS ir pateikti įstatymuose nustatytus duomenis, o siekiant užtikrinti jų aktualumą, pasikeitus pateiktiems duomenims, perkančiosios organizacijos privalo atnaujinti tokius duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų pasikeitimo;
    • siekiant padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą, perkančioji organizacija turės rengti ir tvirtinti planuojamų vykdyti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus ir skelbti juos CVPIS ir savo tinklalapyje (jei tokį turi);
    • pareiga užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai, atliekami CVPIS priemonėmis (t.y. elektroninėmis priemonėmis pateikiamas skelbimas apie pirkimą (neskelbiamų pirkimų atveju – kvietimas), kiti pirkimo dokumentai ir priimami tiekėjų pasiūlymai) kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų perkančiosios organizacijos vykdomų viešųjų pirkimų
      bendrosios vertės;
    • pareiga, jeigu įmanoma, pirkimo dokumentus skelbti CVPIS;
    • kiek tai susiję su privalomumu visą su viešuoju pirkimu susijusią informaciją skelbti elektroninėmis priemonėmis, taip pat nebelieka perkančiųjų organizacijų teisės imti mokestį už pirkimo dokumentus ir jų vertimą į užsienio kalbas;
    • metines mažos vertės pirkimų ataskaitas turės pateikti tiek „klasikinio sektoriaus“, tiek „komunalinio sektoriaus“ perkančiosios organizacijos.

    Pakeitimais taip pat sugriežtinta viešųjų pirkimų tvarka „komunalinio sektoriaus“ perkančiosioms organizacijoms:

    • nuo šiol joms taip pat taikomi apribojimai mažos vertės pirkimų vertei: prekėmis ir paslaugoms – 100 tūkst., o darbams – 500 tūkst. (be PVM);
    • iš įstatymo iš viso išbrauktos nuostatos leidžiančios, pasinaudojant iki šiol buvusiomis VPĮ išimtimis, pirkti tiesiogiai (vadovaujantis LR civilinio kodekso nuostatomis) iš dukterinių bei kitų susijusiomis laikomų įmonių (praktiškai buvo taikoma visiems pirkimams, vykdomiems tarpusavyje tarp valstybės įmonių);
    • panaikinta nuostata, kad „komunalinio sektoriaus“ perkančiosios organizacijos turi teisę supaprastintų pirkimų atveju sutartis žodžiu sudaryti bet kokiai vertei; nuo šiol joms galioja 10 tūkst. litų tokiu būdu sudaromos pirkimo sutarties vertės apribojimas;
    • be kita ko, šios perkančiosios organizacijos turės papildomai teikti ir pirkimo procedūrų ataskaitas įvykdžius supaprastintus pirkimus bei apie įvykdytas ar nutrauktas pirkimo sutartis;
    • jų pasitvirtintos supaprastintų pirkimų taisyklės nuo šiol turi atitikti tuos reikalavimus, kurie iki šiol buvo nustatyti tik „klasikinio sektoriaus“ perkančiosioms organizacijoms (išskyrus VPĮ 92 straipsnyje nurodytus paskelbimo reikalavimus).

    Dar keli esminiai pakeitimai:

    • siekiant atsisakyti dvigubo paskelbimo mechanizmo, nuo 2011 m. sausio 1 d. įstatymu nustatytos informacijos, susijusios su viešaisiais pirkimais (pvz., informacijos apie tarptautinio pirkimo vertės ribas, apie iš anksto numatomus pirkimus ir kt.) nebereikės skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“; užteks šią informaciją paskelbti CVPIS ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ar kituose įstatyme nustatytuose šaltiniuose;
    • patikslintas ir papildytas sąrašas asmenų, kuriems, esant teistiems už
      nustatytas nusikalstamas veikas, draudžiama leisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;
    • sugriežtintas Konkurencijos įstatymu numatytų pažeidimų vertinimas;
    • juos padariusiesiems asmenims 3 metus draudžiama leisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;
    • be to, nebereikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo tam, kad būtų atmesti visi pasiūlymai vykdant tarptautinius pirkimus;
    • Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką.

    Žemės reforma

    Pakeistas Žemės reformos įstatymas

    2009 m. liepos 9 d. įsigaliojo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymas.

    Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo nustatyta Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos pareiga tvirtinti metodiką žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti ir tvirtinti. Pagal naują įstatymo redakciją, ši pareiga pereina Žemės ūkio ministrui.

    Pagal anksčiau galiojusią redakciją, žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami valstybės lėšomis. Nuo šiol valstybės lėšomis yra rengiami tik projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai. Kitais atvejais projektai bus rengiami ir įgyvendinami fizinių ar juridinių asmenų lėšomis. Apmokėjimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei.

    Pagal ankstesnį reglamentavimą buvo nustatyta Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos pareiga nustatyti žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinės ekspertizės atlikimo atvejus, tvarką ir turinį. Nuo šiol ši pareiga priskiriama tik Žemės ūkio ministerijai.

    Naujos administracinės nuobaudos

    Pakeistas ir papildytas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas

    2009 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus ir papildymus.

    Pakeitimai ir papildymai priimti tokiose srityse kaip darbo sauga ir higiena, keleivių vežimas, finansinių priemonių rinkų reglamentavimas, neigiamą poveikį darančios viešosios informacijos skleidimas, videofilmų rodymas, autorių teisių apsauga, žmogaus audinių ir organų transplantacija ir kt.

    Pakeitimais įtvirtinamos naujos nuostatos, numatančios atsakomybę už darbo
    saugos ir darbo higienos normų pažeidimus atliekant pavojingus darbus. Taipogi įtvirtinamos naujos nuostatos, nustatančios baudas darbuotojui tuo atveju, kai jis darbo metu ar darbui pasibaigus neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų būna darbo vietoje ar kitose darbdaviui priklausančiose patalpose. Atitinkamai darbdaviui nustatomos baudos už tokio darbuotojo nenušalinimą – nuo 500 iki 1 tūkst. litų, o tuo atveju, kai darbuotojas dirba pavojingus darbus – nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų.

    Griežtinamos ir baudos už finansinių priemonių rinkų sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Įsigaliojus kodekso pakeitimams, baudos už piktnaudžiavimą rinka, t.y. manipuliavimą rinka ir pasinaudojimą viešai neatskleista informacija, prekiaujant finansinėmis priemonėmis, sieks ne 1-2 tūkst. litų, kaip buvo iki šiol, o 5-30 tūkst. litų. Už pakartotinai per metus padaromą pažeidimą bauda galės siekti ir 30-60 tūkst. litų. Baudos taip pat didinamos ir už kitus finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pavyzdžiui, emitento vadovų nepranešimą apie savo sąskaita sudarytus sandorius dėl vadovaujamos bendrovės finansinių priemonių. Nuo šiol maksimali bauda už šiuos pažeidimus sieks nebe 2 tūkst., o 10 tūkst. litų. Už pakartotinai per metus padarytą pažeidimą bauda gali
    siekti nuo 5 iki 15 tūkst. litų (iki šiol buvo nustatyta bauda nuo 2 iki 4 tūkst. litų). Atsižvelgus į padidintas baudas, minėtų pažeidimų bylų nagrinėjimas perduodamas apylinkių teismų kompetencijai. Iki šiol bylas nagrinėjo ir nuobaudas skyrė Vertybinių popierių komisija.

    Keletas kodekso pakeitimų priimti siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus. Pakeitimais įtvirtinama atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių minėtas su organų donoryste susijusias sritis, pažeidimą.

    Aukščiau aptarti pakeitimai įsigaliojo nuo 2009 m. liepos 28 d.

    Kiti kodekso pakeitimai priimti siekiant sugriežtinti administracines nuobaudas neigiamą poveikį darančios viešosios informacijos skleidimo, videofilmų rodymo, autorių teisių apsaugos ir kitose srityse, patikslinti valstybės institucijų kompetenciją, atsižvelgiant į įtvirtintas naujas teisės normas, sugriežtintas baudas. Galutinai visi kodekso pakeitimai įsigalios 2010 m. kovo 1 d.

    Kitos naujienos

    Advokatų kontora Eversheds Saladžius parėmė kasmetinę vadovų konferenciją Lūžio taškas, kuri įvyko rugsėjo 24-25 dienomis Palangoje. Šiais metais advokatų kontora Eversheds Saladžius rėmė Mark Gallagher atvykimą bei pranešimą. Mark Gallagher, Formulė 1 pilotų ir rėmėjų konsultantas, buvęs Jordan Grand Prix marketingo vadovas, Red Bull Racing F1 plėtros vadovas. Mums taip pat labai malonu pranešti, kad aktualų pranešimą pasaulinės energetikos klausimais skaitė p. Tom Ferguson, Eversheds International Limited ekspertas energetikos klausimais.

    Rugpjūčio mėnesį advokatų kontoros Eversheds Saladžius komandą papildė Dr. Lina Aleknaitė-Van der Molen. Lina apgynė daktaro disertaciją Centrinės Europos universiteto Teisės fakultete (Budapeštas, Vengrija). Jos disertacija, tema The Prospects of Asset Securitization in Lithuania in the Light of Experiences from the United States of America and Europe, buvo įvertinta summa cum laude. Lina turi tyrinėtojos patirties Makso Plancko lyginamosios ir tarptautinės privatinės teisės institute, Hamburge, Vokietijoje, Benjamin N. Cardozo teisės mokykloje, Niujorke, JAV bei T.M.C. Asser Instituut, Hagoje, Nyderlandai. Naujoji Eversheds Saladžius darbuotoja taip pat baigė Centrinės Europos universiteto, Budapešte, Vengrijoje, LL.M laipsnio studijas, specializacija – Tarptautinė verslo teisė. Mums malonu pranešti, kad Lina yra atlikusi praktiką tarptautinėje advokatų kontoroje McKenna Long & Aldridge bei Europos Komisijos Teisės Tarnyboje (Briuselis, Belgija).

    Spalio 14 d. Verslo žiniose pasirodė Dr Linos Aleknaitės - Van der Molen straipsnis įmonių finansavimo tematika.

    < Go back

    Print Friendly and PDF
    Subscribe to e-briefings