Global menu

Our global pages

Close

Teisės naujienos 2010 vasara

  • Lithuania

    17-08-2010

    Finansų teisė

    Priimti finansų sektorių reglamentuojančių įstatymų pakeitimai

    2010 m. birželio 19 d. įsigaliojo Finansinių priemonių rinkų įstatymo bei Kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) įstatymo pakeitimai ir papildymai.

    Šiais pakeitimais didžiausias dėmesys skirtas priežiūros institucijos – Vertybinių popierių komisijos (toliau – VPK) teisių praplėtimui ir detalizavimui.

    Finansinių priemonių rinkų įstatyme VPK teisė gauti telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų perdavimo išklotines pakeista daug platesne teise gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus, naudotojus, susijusius srauto duomenis ir perduodamos informacijos turinį. Taip pat, detalizuotas sąrašas įmonių, kuriose VPK gali atlikti patikrinimą. VPK teisės išplėstos, leidžiant VPK tikrinti ir tikrinamų įmonių darbuotojų užrašus bei patiems kopijuoti kompiuteriuose ir bet kokiose kitose laikmenose esančią informaciją. KIS įstatymo pakeitimais išplėstos VPK teisės atliekant KIS veiklos patikrinimus, suvienodinant jas su numatytomis Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

    Šalia su tyrimu susijusių teisių, praplėstas ir sąrašas įpareigojimų, kuriuos VPK gali nustatyti prižiūrimiems subjektams. Finansinių priemonių rinkų įstatyme VPK suteikta teisė nustačius pažeidimą įpareigoti asmenis atkurti iki tokio pažeidimo buvusią padėtį. Taip pat, siekiant išvengti esminės žalos atsiradimo, VPK, gavus teismo leidimą, gali įpareigoti subjektus nutraukti savo veiklą iki tyrimo dėl pažeidimo pabaigos. Ši VPK teisė numatyta ir KIS įstatyme. Neberibojamas laikotarpis, kuriam VPK gali laikinai sustabdyti prekybą ar finansinių priemonių įtraukimą į prekybą. Kartu reglamentuota teisė skųsti teismui tokius VPK veiksmus. Be to, VPK suteikta teisė konkretiems finansinių priemonių rinkų subjektams, įskaitant valdymo įmones ir investicines bendroves, nustatyti individualius reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.

    Esminiai pakeitimai padaryti ir VPK taikomų poveikio priemonių atžvilgiu. Nustatyta nauja poveikio priemonė – įpareigojimas finansų maklerio įmonei, valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pakeisti vadovą, suvienodinta piniginių baudų ir kitų poveikio priemonių skyrimo tvarka. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas praplėstas pažeidimo padarymu tyčia ir nebendravimu su VPK. VPK pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą taikytinų baudų dydis daugeliu atveju padidintas nuo 100 tūkstančių litų iki 200 tūkstančių litų, detalizuoti pagal KIS įstatymą taikytinų baudų dydžiai bei išplėstas taikymas nuostatos, kad jei pažeidimu buvo gauta naudos ar padaryta žalos už didesnę sumą, nei šios nustatytos baudos, VPK gali skirti iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų ar padarytos žalos dydžio baudą. Kartu reglamentuota, kokiomis aplinkybėmis VPK gali neskirti poveikio priemonių už mažareikšmius pažeidimus.

    Šie įstatymų pakeitimai reikšmingi ir tuo, kad toliau vystomi sąžiningumą ir teisėtumą finansinių priemonių rinkose užtikrinantys saugikliai. Susiaurintas finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovų apibrėžimas, paliekant jame tik asmenis, kurių kandidatūros turi būti derinamos su VPK iš anksto. Atitinkamai tik jiems bus taikominepriekaištingos reputacijos ir patirties reikalavimai. Kartu nepriekaištingos reputacijos reikalavimas adaptuotas ir juridiniams asmenims, nurodant, kad jų valdymo organų nariai bei kontroliuojantys asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos. Taip pat, plečiama rinkos apsauga nuo naudojimosi viešai neatskleista informacija, uždraudžiant emitento vadovams ir su jais susijusiems asmenims sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių per laikotarpį nuo ataskaitinių metų pabaigos iki rezultatų už tuos metus paskelbimo dienos imtinai, išskyrus kelias išimtis.

    Taip pat, abiejų įstatymų pakeitimais į Lietuvos teisę perkeliamos MIFID direktyvos (2004/39/EC) nuostatos, susijusios su daugiašalės prekybos sistema. Nustatomi prekybai tokioje sistemoje taikomi reikalavimai, reglamentuojama teisė kolektyvinio investavimo subjektams platinti savo vienetus bei investuoti daugiašalėje prekybos sistemoje.

    Kitais Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir KIS įstatymo pakeitimais toliau detalizuojami finansų patarėjų įmonėms, Centriniam depozitoriumui, reguliuojamos rinkos operatoriui taikomi reikalavimai, vystomi finansinių priemonių apskaitos principai, tobulinamos kitos nuostatos.

    Pakeistas Vertybinių popierių įstatymas

    2010 m. birželio 22 d. įsigaliojo Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas.

    Įstatymu keičiamas oficialaus siūlymo institutas. Balsų riba, kurią peržengus asmenims kyla pareiga pateikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą, sumažinama nuo 40 procentų iki 1/3 balsų. Į privalomo oficialaus siūlymo kainos nustatymo procedūrą įvedamas „teisingos kainos“ reikalavimas, kuriuo turi būti vadovaujamasi taikant kitus kainos nustatymo principus.

    Taip pat, nustatinėjant kainą reikalaujama atsižvelgti į daugiašalėje prekybos sistemoje sudarytus sandorius. Kartu pakeitimais yra pabrėžiama, kad privalomo oficialaus siūlymo institutas yra taikomas tik nuosavybės vertybinių popierių emitento atžvilgiu.

    Vertybinių popierių įstatymo pakeitimais yra panaikinama sankcija, kuria asmenims, laiku nepranešusiems apie nustatyto akcijų paketo įsigijimą, 2 metams buvo suspenduojamas įgytų balsų galiojimas. Nuo šiol toks suspendavimas gali būti taikomas tik iki tinkamo pranešimo pateikimo.

    Toliau plečiamos VPK teisės bei derinamos su Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatomis. VPK įgyja teisę tikrinti, ar laikomasi nustatytų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimų, teisę reikalauti pakeisti turto vertintoją nustatinėjant oficialaus siūlymo kainą bei iki 10 dienų sustabdyti vertybinių popierių viešą siūlymą, pagrįstai įtardama, kad nesilaikoma teisės aktų ar prospekto sąlygų. VPK patikrinimai turi būti atliekami Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyta tvarka. Reglamentuojama VPK teisė skirti įspėjimus, administracines nuobaudas ar pinigines baudas, bei labiau detalizuojami už skirtingus pažeidimus skirtinų baudų dydžiai.

    Kitais pakeitimais Vertybinių popierių įstatymo nuoroda į tarptautinių finansų srityje vartojamą kalbą keičiama nuoroda į anglų kalbą, tobulinamos kitos įstatymo nuostatos.

    Bankrotas

    Siūlomi Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai

    2010 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir siūlo Seimui svarstyti jį skubos tvarka.

    Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams ir papildymams, bankroto procesų administravimas būtų efektyvesnis, daugiau bankroto procesų galėtų vykti ne teismo tvarka.

    Įstatymo projekte nustatytas 6 mėnesių terminas, per kurį turi būti patikrinti bankrutuojančios įmonės sandoriai, sudaryti per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, vietoje dabartinio 30–45 dienų laikotarpio nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, projekte siūloma nustatyti ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį šiems reikalavimams pareikšti.

    Siūloma nustatyti, kad nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka galėtų priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritartų kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4, vietoje dabar esančių 4/5, visų įmonės turimų įsipareigojimų.

    Vyriausybė taip pat siūlo kitus pakeitimus, susijusius su viešu bankroto skelbimu, bankroto administravimo paslaugų teikimu, administratoriaus keitimu ir kt.

    Energetika

    Priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai

    2010 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymą.

    Įstatymo pakeitimu nustatoma, kad visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams šilumos gamybos kainodara, kuri nustatyta Šilumos ūkio įstatyme, yra privaloma, kaip ir kitiems šilumos tiekėjams. Iki šiol šilumos gamybos kainodara buvo privaloma tik, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas buvo vienintelis arba jei vienas ar keli nepriklausomi šilumos gamintojai gamino daugiau kaip 50 procentų šilumos vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje.

    Tačiau esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojui. Toks sprendimas gali būti priimamas, jei nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai, arba jų veiksmai nedaro įtakos ar ketinimai, jei jie būtų įgyvendinti, negalėtų daryti įtakos ūkinei veiklai toje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje.

    Papildymas įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 5 d.

    ES teisė

    Europos Komisija siūlo ES kredito reitingų agentūrų taisyklių pakeitimus

    2010 m. birželio 2 d. Europos Komisija pateikė ES kredito reitingų agentūrų taisyklių pakeitimus.

    Kredito reitingų agentūrų taisyklių pakeitimais Komisija siekia užtikrinti veiksmingą ir centralizuotą kredito reitingų agentūrų priežiūrą Europos lygiu, taip pat didesnį struktūrizuotų finansinių priemonių emitentų skaidrumą.

    Pagal siūlomus pakeitimus, ES registruotų kredito reitingų agentūrų priežiūra vyktų centralizuotai. Už ją būtų atsakinga Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija. Ši institucija turėtų įgaliojimus gauti informaciją, pradėti tyrimus, atlikti patikrinimus ir kt. Esant centralizuotai, o ne nacionalinei, kaip yra šiuo metu, ES registruotų kredito reitingų agentūrų priežiūros sistemai, būtų efektyviau apsaugoti reitingų naudotojų interesai.

    Be to, jei šie pakeitimai būtų priimti, struktūrizuotų finansinių priemonių emitentai, tokie kaip kredito įstaigos, bankai ir investicinės įmonės, taip pat turėtų sudaryti galimybę visoms kredito reitingų agentūroms gauti informaciją, kurią jie pateikia savo kredito reitingų agentūrai. Taigi visos kredito reitingų agentūros turėtų teisę naudotis ta pačia informacija, todėl galėtų pateikti neužsakytus reitingus.

    Komisijos pasiūlymas bus svarstomas ES Ministrų Taryboje ir Europos Parlamente. Jį priėmus, naujosios taisyklės turėtų įsigalioti 2011 m.

    Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl finansų įstaigų valdymo reformavimo

    Europos Komisijos nuomone finansų įstaigų valdymo trūkumai turėjo įtakos finansų krizei. Tam, kad ateityje finansų krizių būtų išvengta, EK įsipareigojo gerinti finansų įstaigų valdymą – būtent sritis, susijusias su valdybos vykdoma vyresniosios vadovybės priežiūra ir kontrole, rizikos valdymu, direktorių ir biržos prekybininkų atlyginimų struktūra. Todėl 2010 m. birželio 2 d. Europos Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl finansų įstaigų valdymo reformavimo ir atlyginimų politikos. Žaliosios knygos tikslas – Europos mastu paskatinti diskusijas ir pradėti konsultacijas, kurių pagrindu vėliau gali būti pateikiamas pasiūlymas dėl konkrečių Bendrijos veiksmų priemonių.

    Konsultacijose dėl bendrojo valdymo ir atlyginimų finansų įstaigose EK pateikia pasiūlymus ir prašo visuomenės nuomonės dėl bendrojo finansų įstaigų valdymo gerinimo. Pagrindiniai konsultacijų klausimai yra susiję su finansų įstaigų valdybų veiklos ir sudėties gerinimu, rizikos kultūros visuose finansų įstaigų lygmenyse sukūrimu, akcininkų, finansų priežiūros institucijų ir išorės auditorių dalyvavimo bendrajame valdyme didinimu, atlyginimų politikos, kuri neskatintų pernelyg rizikuoti, parengimu ir kt.

    Europos Komisija siūlo galimus finansų įstaigų valdymo gerinimo būdus, pavyzdžiui, apriboti direktorių einamų pareigų skaičių, nustatyti nedviprasmišką prievolę direktorių valdybai priimant sprendimus atsižvelgti į indėlininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių interesus, apriboti ar net uždrausti direktorių išeitines išmokas (vadinamuosius „auksinius parašiutus“), instituciniams investuotojams nustatyti prievolę atskleisti balsavimo politiką ir praktiką ir kt.

    Pateikti nuomonę Europos Komisijos konsultacijose galima iki 2010 m. rugsėjo 1 d. adresu markt-cg-fin-inst@ec.europa.eu.

    Priimti Reikalavimų kapitalui direktyvos pakeitimai

    2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas priėmė Kapitalui keliamų reikalavimų direktyvos, kuri taikoma kredito institucijoms ir investicinėms bendrovėms, pakeitimus. Šie pakeitimai susiję su bankininkų atlyginimu ir reikalavimais bankų kapitalui.

    Pakeitimais dėl atlyginimų siekiama užkirsti kelią pernelyg didelės rizikos prisiėmimui susiejant premijas su faktiniais banko veiklos rezultatais. Šie pakeitimai nustato premijų banko personalui, kuris daro esminę įtaką banko rizikos portfeliui, viršutinę ribą. Pakeitimais įtvirtinama, kad premijos turi būti proporcingos uždarbiui. Be to, tik 30 % (didelių premijų atveju – 20 %) visos iš anksto skiriamos premijos gali būti išmokama grynaisiais, ir mažiausiai 50 % mokamos premijos privalo būti išmokama akcijomis arba nenumatytoms išlaidoms skirtu kapitalu (lėšomis, kurios gali būti naudojamos pirmiausiai tuo atveju, jeigu bankas patirtų sunkumų). Esminė kintamos atlyginimo dalies suma, nuo 40 iki 60 %, turėtų būti atidedama 3-5 metams ir išmokama proporcingai, su galimybe ją atšaukti banko finansinei veiklai sulėtėjus arba tapus nuostolingai. Tuo atveju, jeigu bankas išgelbėjamas nuo bankroto, premijos gali būti išmokamos tik protingai pagrindus jų mokėjimą.

    Kitais pakeitimais įtvirtinami didesni kapitalo reikalavimai prekybos knygai, taip pat nustatomas reikalavimas bankams turėti daugiau kapitalo pakartotiniam keitimui vertybiniais popieriais.

    Šie pakeitimai turi būti patvirtinti Europos Tarybos. Juos patvirtinus, šių pakeitimų nuostatos dėl premijų greičiausiai įsigaliotų 2011 m. sausio mėn., o nuostatos dėl reikalavimų kapitalui ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

    Darbo teisė

    Priimti Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai

    2010 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai.

    Šie pakeitimai ir papildymai įteisina nuotolinio darbo sutartis. Tokios sutartys apims namudinį darbą ir darbą kitose nei darbovietė vietose. Be to, Darbo kodekse įtvirtinama teisė sudaryti terminuotą darbo sutartį, kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą. Tokia terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma laikotarpiui iki dvejų metų, tačiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 m. liepos 31 d. Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 m. liepos 31 d., darbo sutartis taptų neterminuota darbo sutartimi.

    Darbo kodekso pakeitimai taip pat įteisina darbo sutarties vykdymo sustabdymą darbuotojo iniciatyva iki 3 mėnesių, jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Tokiu atveju darbdavys turi mokėti darbuotojui ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį.

    Iki šiol darbdavys galėjo skirti viršvalandinius darbus tik išimtiniais Darbo kodekse įtvirtintais atvejais, tačiau pakeitimais ir papildymais viršvalandinius darbus leidžiama organizuoti ir kitais atvejais, kai yra rašytinis darbuotojo sutikimas arba rašytinis darbuotojo prašymas.

    Kitais Darbo kodekso pakeitimais ir papildymais pakeisti kai kurie pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai, įteisintas šakinių streikų skelbimas bei pakeista streiko įmonėje ar jos struktūriniame padalinyje skelbimo procedūra.

    Restruktūrizavimas

    Pakeistas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas

    2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo Įmonių restruktūrizavimo įstatymas išdėstomas nauja redakcija.

    Pakeitimai įtvirtina galimybę pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą ne tik tuomet, kai įmonė turi finansinių sunkumų, bet ir tuomet, kai yra reali tikimybė, kad įmonė jų turės per artimiausius 3 mėnesius.

    Be to, pagal naują įstatymo redakciją restruktūrizavimo bylai iškelti nebereikės kreditorių susirinkimo nutarimo. Restruktūrizavimo bylai iškelti pakaks įmonės restruktūrizavimo plano metmenų ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teisesir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimo.

    Pakeitimais taip pat sumažinama balsų riba, kurios reikia, kad kreditorių susirinkimas pritartų restruktūrizavimo plano projektui. Pritarimui gauti reikės, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 (vietoje iki šiol buvusių 3/4) visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.

    Kiti pakeitimai pailgino terminą, per kurį restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas teismui tvirtinti, įtvirtino naujas nuostatas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir kt.

    Nauja įstatymo redakcija įsigalios 2010 m. spalio 1 d.

    Statybos teisė

    Pakeistas is papildytas Statybos įstatymas

    2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą.

    Įstatymo pakeitimai ir papildymai detaliau reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Įstatymas įtvirtina galimybę įteisinti savavališkas statybas parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokant įstatyme nustatytą įmoką tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

    Siekiant supaprastinti statybos procesą, nuo šiol nebereikės gauti statinio projektavimo sąlygų sąvado. Statytojams reikės gauti tik prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygas bei valstybės institucijų išduodamus specialiuosius reikalavimus, jei ketinama statyti saugomose ar
    kultūros paveldo teritorijose.

    Be to, pakeitimai ir papildymai supaprastina statinių užbaigimo procedūras. Nuo šiol, užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą nebereikės jų pripažinti tinkamais naudoti. Statytojui pakaks pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Nesudėtingų statinių statybos užbaigimui apskritai nereikės atlikti jokių procedūrų.

    Pakeitimai ir papildymai taip pat nustato statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo procedūrą, aiškiau apibrėžia statinio, laikino statinio, nebaigto statinio, statinio rekonstravimo ir kitas sąvokas, išsamiai reglamentuoja, kuriais atvejais yra privalomas kiekvienas statybą leidžiantis dokumentas ir kt.

    Darbuotojų sauga

    Patvirtintas Kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams aprašas

    2010 m. liepos 15 d. įgyvendindamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino Kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams aprašą.

    Pagal šį aprašą darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais galės dirbti ne tik atitinkamą išsilavinimą Lietuvoje įgiję asmenys, bet ir kiti asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir turintys savo žinias darbuotojų saugos ir sveikatos srityje patvirtinančius savo šalies kompetentingos institucijos išduotus dokumentus.

    Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai turi žinoti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, bendruosius ir profesinės rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principus, pagrindines nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų priežastis bei prevencines priemones. Šie specialistai turi gebėti konsultuoti darbdavius ir darbuotojus darbo sąlygų ir darbo aplinkos gerinimo bei kitais klausimais, suteikti pirmąją pagalbą ir kt.

    Leidimai-higienos pasai

    Pakeistos Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės

    2010 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino Leidimų-higienos pasų išdavimo taisykles.

    Pagal naująsias taisykles supaprastinamos leidimų-higienos pasų išdavimo procedūros.

    Nuo šiol leidimus-higienos pasus išduodanti institucija neturi teisės prašyti pareiškėjo pateikti dokumentus, kuriuos pati leidimus-higienos pasus išduodanti institucija gali gauti iš kitų viešojo administravimo institucijų. Todėl asmenims, norintiems gauti leidimus-higienos pasus, nereikės pateikti dokumentų, kuriuos galima gauti iš LR gyventojų registro, LR nekilnojamojo turto registro, LR juridinių asmenų registro ir Mokesčio mokėtojų registro. Be to, nuo šiol visos procedūros ir formalumai, susiję su dokumentų pateikimu, patikslinimu ar gavimu gali būti atliekami per atstumą (paštu, faksu) arba elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą.

    Be to, šios taisyklės nuo 45 dienų, kaip buvo anksčiau, iki 10 dienų utrumpina terminą, per kurį pareiškėjas gali pateikti trūkstamus dokumentus, ištaisyti trūkumus, pateikti dokumentų originalus ir pan. tam, kad jo paraiška nebūtų palikta nenagrinėta. Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės taip pat nežymiai keičia kitas leidimų-higienos pasų išdavimo procedūros sąlygas.

    Teismų praktika

    Suvienodinta teismų praktika bylose dėl statybų kaimyniniuose sklypuose

    2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, suvienodinančią teismų praktiką bylose dėl statinių, pastatytų nesilaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų nuo kaimyninio sklypo ir nesant kaimyninio sklypo savininko sutikimo.

    Iki šiol teismų praktika šiuo klausimu buvo prieštaringa: vienose bylose buvo nuspręsta, kad kaimyninio sklypo savininkas, prieštaraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose nustatytų atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą, t. y. įrodyti, kad tokios statybos sukels jam neigiamų padarinių; kitose – kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas, be to, prieštaraujantis statyboms asmuo turi įrodyti, kad statybos sukels jam neigiamų padarinių.

    LAT konstatavo, kad kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Teismas pabrėžė, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu. Atstumus gali pakeisti tik kaimyninių sklypų savininkai tarpusavio susitarimu.

    Kitos naujienos

    Viena pagrindinių kasmetinių verslo konferencijų Lietuvoje Lūžio taškas organizuojama šių metų rugsėjo 23-24 dienomis. Konferencija, kurioje dalyvauja žymiausi Lietuvos verslo atstovai, tampa vienu pagrindinių šalies verslo įvykiu bei pritraukia apie 200-300 dalyvių iš stambiausių Lietuvos įmonių.

    Jau trečią kartą advokatų kontora Eversheds Saladžius tapo konferencijos rėmėja. Šiais metais Eversheds Saladžius remia virtuvės virtuozo chef de cuisine Danny Boom atvykimą bei pranešimą. Mums taip pat labai malonu pranešti, kad su savo aktualiu pranešimu į konferenciją atvyksta p. Andrew Symms, Eversheds International Limited partneris.

    Jei pageidautumėte užsiregistruoti į konferenciją, maloniai prašome susisiekti su Marketingo vadove Aušra Jefremoviene adresu ausra.jefremoviene@evershedssaladzius.lt arba telefonu +370 5 239 2391.

    Lina Aleknaitė – Van der Molen išleido knygą pavadinimu The Prospects of Asset Securitization in Lithuania in the Light of Experiences from the United States of America and Europe (liet. Sekiuritizacijos perspektyvos Lietuvoje, atsižvelgiant į Jungtinių Amerikos valstijų ir Europos patirtį). Knyga išleista Linos daktaro disertacijos, kuri buvo apginta summa cum laude Centrinės Europos universiteto Teisės fakultete, Budapešte, Vengrija, pagrindu. Šioje knygoje yra nagrinėjamas sudėtingas finansinis mechanizmas – sekiuritizacija (turto pakeitimas vertybiniais popieriais), – kuris suteikia verslui daugiau galimybių gauti pigesnį finansavimą. Darbe atskleidžiama Jungtinių Amerikos valstijų ir Europos valstybių patirtis bandant naudoti šį mechanizmą. Taip pat, analizuojama Lietuvos teisinė sistema bei pateikiamos svarbios išvados, nurodant ko dar trūksta tokioje neseniai išsivysčiusioje valstybėje, kaip Lietuva tam, kad joje galima būtų naudotis sekiuritizacija.

    Liepos 2 dieną advokato padėjėja Gabija Kuncytė skaitė paskaitą tema Protection de la vie privée dans les contrats des marchés publics (Privataus gyvenimo apsaugos nuostatos viešojo pirkimo sutartyse). Pranešimas prancūzų kalba pristatytas 2010 m. Europos teisės vasaros mokykloje - tarptautiniame projekte, kuris bendradarbiavimo sutarčių pagrindu vykdomas tarp Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Frankfurto prie Maino J. W. Goethe (Vokietija) bei Paryžiaus X-Nanterre (Prancūzija) universitetų. Birželio 11-13 dienomis Eversheds Saladžius surengė 7-ąjį Eversheds Baltijos valstybių biurų susitikimą bei pirmąsias Eversheds Baltijos valstybių biurų Olimpines žaidynes. Baltijos biurų susitikimas jau tapo tradiciniu trijų Baltijos valstybėse veikiančių Eversheds biurų: Eversheds Ots & Co iš Estijos, Eversheds Bitans iš Latvijos bei Eversheds Saladžius iš Lietuvos susitikimu. Baltijos biurų 2010 metų susitikimas surengtas Druskininkuose, populiariame Lietuvos kurortiniame miestelyje.

    Pirmąją susitikimo dieną paskyrėme biurų naujienoms bei teisinei tematikai apžvelgti, tuo tarpu antrosios dienos metu buvo surengtos pirmosios Eversheds Baltijos valstybių biurų Olimpinės žaidynės. Trijų baltijos biurų atstovai kovojo įvairiose rungtyse, tokiose kaip futbolas, krepšinis, tinklinis, tenisas, stalo tenisas, šachmatai, badmintonas ir kitos sporto šakos. Latvijos komanda nugalėjo Estijos ir Lietuvos komandas. Olimpinių žaidynių taurė buvo įteikta Latvijos komandai mėgaujantis kelione garlaiviu vakarėjančiu Nemunu.

     

     


     

    < Go back

    Print Friendly and PDF
    Subscribe to e-briefings