Global menu

Our global pages

Close

Teisės naujienos 2012 birželis-liepa

  • Lithuania

    03-08-2012

    ĮMONIŲ TEISĖ

    Priimtas Mažųjų bendrijų įstatymas
     
    Siekiant spartinti verslo pradžią ir sudaryti galimybes privačiam verslui mažiausiomis išlaidomis įsitvirtinti rinkoje 2012 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas (toliau – MBĮ), kuriuo įtvirtinama nauja ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens teisinė forma – mažoji bendrija.
     
    Mažoji bendrija kaip juridinio asmens teisinė forma yra skirta smulkiajam verslui, o jos egzistavimas ir veikla grindžiami intuitu personae – asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu. Dėl šių priežasčių mažąją bendriją steigti, taip pat būti jos nariais turi teisę tik fiziniai asmenys. Mažosios bendrijos steigėjų gali būti ne daugiau kaip 10, o narių skaičius neribojamas. Nauji mažosios bendrijos nariai priimami mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimu.
     
    Siekiant supaprastinti mažosios bendrijos steigimo tvarką, MBĮ nenumatytas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtintus pavyzdines mažosios bendrijos steigimo sutarties ir steigimo akto formas, taip pat pavyzdinius mažosios bendrijos nuostatus atsiras galimybė mažąją bendriją steigti elektroniniu būdu, be notarinio steigimo dokumentų tvirtinimo.
     
    Atsižvelgus į skirtingus verslo poreikius pagal vykdomą veiklą, jos apimtį, pobūdį ir kitus veiksnius, mažosios bendrijos steigėjams (nariams) bus leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos organų struktūrų – arba turėti mažosios bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį mažosios bendrijos valdymo organą – mažosios bendrijos vadovą, arba pasirinkti tik mažosios bendrijos narių susirinkimą, kuris kartu būtų ir mažosios bendrijos valdymo organu.
     
    Tikimasi, kad naujoji teisinė forma užpildys nišą tarp individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės, skatins verslumą ir palengvins verslo plėtrą.
     
    MBĮ įsigalios 2012 m. rugsėjo 1 d.
     
    Priimti Akciniu bendroviu istatymo pakeitimai

    2012 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), atsižvelgdamas i pasirengima priimti MBI prieme Lietuvos Respublikos akciniu bendroviu istatymo (toliau – ABI) pakeitimus. Pakeitimais numatoma, kad i mažaja bendrija gali buti pertvarkoma bendrove, kurios visu akciju savininkai yra fiziniai asmenys ir ju yra ne daugiau kaip dešimt.

    Taip pat priimti ABI pakeitimai, kuriais numatyta, kad i tikraja ukine bendrija arba komanditine ukine bendrija gali buti pertvarkoma bendrove, kurioje yra ne mažiau kaip du akcininkai.

    ABI pakeitimai isigalios 2012 m. rugsejo 1 d.

    DARBO TEISĖ

    Priimti Darbo kodekso pakeitimai
     
    2012 m. birželio 26 d. pakeistas LR darbo kodekso (toliau – DK) 204 straipsnis ir individualius darbo ginčus reglamentuojantis DK XIX skyrius.
     
    Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą darbo ginčų komisijos sudaromos įmonėse, įstaigose, organizacijose iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Darbo ginčų komisijos instituto taikymas praktikoje atskleidė daugelį reglamentavimo trūkumų, pavyzdžiui, kadangi darbo ginčų komisijos nariai dirba toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurioje dirba ginčą inicijuojantis darbuotojas, o už laiką, sugaištą nagrinėjant darbo ginčus, vidutinį darbo užmokestį jiems moka darbdavys, individualaus darbo ginčo šalys yra finansiškai ir materialiai priklausomos nuo darbdavio ir negali priimti objektyvių sprendimų. Be to, kadangi pagal šiuo metu galiojančias DK nuostatas darbdavys darbo ginčų komisijos sprendimo apskųsti teismui neturi teisės, tai taip pat įtakoja darbdavių nesuinteresuotumą spręsti individualius darbo ginčus darbo ginčų komisijose. Darbdaviai vengia inicijuoti darbo ginčų komisijų sudarymą, o tose įstaigose, kur darbo ginčų komisijos veikia, dažnai darbo ginčų komisijos nariai nesugeba susitarti ir sprendimai nėra priimami.
     
    Siekiant užtikrinti kokybiškesnį, objektyvesnį ir efektyvesnį individualių darbo ginčų sprendimą, DK pakeitimais atsisakyta neefektyvių darbo ginčų komisijų įmonėse, įstaigose, organizacijose ir numatyta, kad darbo ginčų komisijos bus steigiamos ir veiks nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Darbo ginčų komisija bus sudaroma iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko bei darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų valdymo organų sprendimu.
     
    Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu darbo ginčų komisijos pirmininku bus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Darbo ginčų komisijos pirmininkas atliks tik darbo ginčų komisijos pirmininko pareigas.
     
    Pažymėtina, kad rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai galės pateikti ne tik darbuotojas, kaip yra šiuo metu, bet ir darbdavys. Prašymas turės būti paduodamas darbo ginčų komisijai prie to Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.
    Iš dideles darbo gincu komisijos reglamentavimo naujoviu gausos paminetina tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka darbo gincu komisijos nariams bus galima reikšti nušalinimus, darbo ginco šalys gales sudaryti rašytine taikos sutarti, ieškovas tures galimybe atsisakyti visu ar dalies pareikštu reikalavimu, šalys tures teise pareikšti papildomus reikalavimus ir pateikti papildomus irodymus.

    Darbo gincu komisijos sprendimas bus priimamas balsu dauguma. Jeigu i posedi neatvyks darbo gincu komisijos narys (nariai) ir darbo gincu komisijos pirmininkas priims sprendima prašyma nagrineti iš esmes, sprendima priims byla nagrinejantys darbo gincu komisijos nariai. Jeigu darbo ginca nagrines du nariai ir ju nuomones išsiskirs arba jeigu byla nagrines tik darbo gincu komisijos pirmininkas, darbo gincu komisijos pirmininkas sprendima priims savo nuožiura.

    Priešingai nei šiuo metu, darbo gincu komisijos sprendima skusti teismui gales ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys. Atkreiptinas demesys, kad darbo gincu komisijos sprendimas turi buti ivykdytas jam isiteisejus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi buti ivykdyti skubiai. Darbo gincu komisijos sprendimas isiteises pasibaigus kreipimosi i teisma terminui, jeigu ne viena šalis nepareiške ieškinio teisme.

    Terminas darbo gincu komisijos sprendimo apskundimui – vienas menuo nuo darbo gincu komisijos sprendimo priemimo dienos.

    Priimtos DK XIX skyriaus pataisos numato naujoves, susijusias su darbo gincu nagrinejimu ne tik darbo gincu komisijose, bet ir teismuose.

    Atsižvelgiant i tai, kad ne visais atvejais teisinga ir pagrista taikyti darbuotojo negautu pajamu visiško atlyginimo principa už sutrukdyma jam dirbti konkreciame darbe, bei i tai, kad ilgai trunkantis bylos nagrinejimas teisme šiuo metu kelia didesne ekonomine rizika darbdaviui, DK papildytas nuostata, kad tais atvejais, kai darbuotojas po atleidimo iš darbo be teiseto pagrindo ar pažeidžiant istatymu nustatyta tvarka isidarbina kitoje darbovieteje, teismas priteisia jam ne visa vidutini darbo užmokesti už visa priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo dienos, bet darbo užmokescio skirtuma už ši laikotarpi.

    DK 204 straipsnio ir DK XIX skyriaus pakeitimai isigalios 2013 m. sausio 1 d.
    2012 m. birželio 28 d. priimtas DK 187 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriuo papildoma minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios menesines algos nustatymo tvarka. Pakeitimu numatyta, kad jeigu Vyriausybe Trišales tarybos teikimu nenustato minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios menesines algos iki einamuju metu birželio 1 dienos arba nera Trišales tarybos teikimo del minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios menesines algos, tai ateinanciu finansiniu metu minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios menesines algos dydi nustato ir tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, atsižvelgdamas i praejusiu metu vidutine metine infliacija (skaiciuojant nacionalini vartotoju kainu indeksa) ir kitu vidutinio darbo užmokescio viešajame ir privaciame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveiki turinciu veiksniu itaka.

    2012 m. birželio 30 d. priimti DK 98, 99 straipsniu pakeitimai, DK papildytas nauju 981 straipsniu. Be kita ko, pakeitimais numatyta, kad darbuotojas privalo pradeti dirbti ne anksciau kaip kita po darbo sutarties sudarymo diena, o darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo istaigai apie asmens darbo pradžia ne veliau kaip prieš viena darbo diena iki numatytos darbo pradžios. Jeigu darbdavys prieš viena darbo diena iki numatytos darbuotojo darbo pradžios nera pranešes Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo istaigai apie asmens darbo pradžia, tai bus laikoma nelegalaus darbo požymiu.

    DK 98, 99, 187 straipsnio pakeitimai bei DK 981 isigaliojo 2012 m. rugpjucio 1 d.
    2012 m. birželio 30 d. Seimas prieme istatyma, pagal kuri nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2015 m. liepos 31 d. pratesiamas maksimalus laikotarpis, kuriam gali buti sudaromos terminuotos darbo sutartys, kai darbuotojas priimamas i naujai steigiama darbo vieta. Šios pataisos isigaliojo 2012 m. liepos 13 d.

    Padidintas minimalusis darbo užmokestis

    2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 Lietuvos Respublikos Vyriausybe nuo 2012 m. rugpjucio 1 d. padidino minimaliaja menesine alga iki 850 litu, o minimaliuju valandini atlygi – iki 5,15 lito.

    BANKROTO TEISĖ

    Priimti Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai
     
    2012 m. birželio 21 d. Seimas priėmė LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) pakeitimus, kuriais ĮBĮ yra papildomas ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų administratoriaus reikalavimų bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjamu ne tik teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, bet ir arbitraže. Jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis.
     
    Pataisos įsigaliojo 2012 m. birželio 30 d.

    GINČŲ SPRENDIMAS

    Priimti Komercinio arbitražo įstatymo pakeitimai
     
    2012 m. birželio 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) pakeitimus. Pakeitimais reglamentuotos bendrosios komercinio arbitražo nuostatos, šalims numatant galimybes arbitraže spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus. KAĮ komercinis ginčas yra apibrėžiamas kaip bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių teikimą, distribuciją, komercinį atstovavimą, faktoringą, nuomą, rangą, konsultavimą, inžinierines paslaugas, licencijavimą, investavimą, finansavimą, bankinę veiklą, draudimą, koncesiją, jungtinės veiklos kūrimą ir vykdymą, bet kokią kitą pramonės ar verslo kooperaciją, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimą oru, jūra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant. KAĮ atsisakyta komercinio arbitražo skirstymo į tarptautinį ir nacionalinį. Praplėstas rašytinės arbitražinio susitarimo formos taikymas elektroninės komunikacijos priemonėmis sudarytoms arbitražinėms išlygoms. KAĮ susiaurinamas ginčų, kurie negali būti perduoti arbitražui, sąrašas. Nustatyta, kad arbitražas negalės spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negalės būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos, iš darbo ir vartojimo sutarčių kylantys ginčai, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas. Arbitražui taip pat negalės būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių būtų valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebus gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. KAĮ taip pat įtvirtinama arbitražo teismo sudarymo tvarka. Pažymėtina, kad KAĮ pakeitimais įtvirtintos didesnės galimybės formuojant arbitražo teismą. Atsižvelgiant į aktualius 1985 m. UNCITRAL pavyzdinio įstatymo dėl tarptautinio komercinio arbitražo (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pasikeitimus laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimo srityje, KAĮ atskiru skyriumi reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, išplėstas laikinųjų apsaugos priemonių, kurias turės teisę taikyti arbitražo teismas, sąrašas. Taip pat KAĮ detaliai reglamentuojama arbitražo teismo kompetencija, arbitražinio nagrinėjimo tvarka, sprendimų priėmimo ir arbitražo bylos užbaigimo nepriėmus sprendimo iš esmės tvarka, arbitražo teismo sprendimo panaikinimo tvarka, užsienio arbitražo sprendimų pripažinimas ir vykdymas.

    KAĮ pataisos įsigaliojo 2012 m. birželio 30 d.

    KITOS NAUJIENOS

    Eversheds Saladžius parėmė JAV Nepriklausomybės dienos šventimo 236-ąsias metines
     
    Eversheds Saladžius parėmė JAV Nepriklausomybės dienos šventimo 236-ąsias metines. Renginys vyko liepos 4 dieną Verkių rūmų parke, Vilniuje. Šis Amerikos Prekybos Rūmų Lietuvoje organizuojamas renginys yra vienas populiariausių metų renginių ir kiekvienais metais pritraukia vis daugiau dalyvių, norinčių pajusti tikrą Amerikietiškos šventės dvasią.
     
    Eversheds Saladžius yra Amerikos Prekybos Rūmų Lietuvoje narė. Vadovaujantysis partneris Jonas Saladžius yra Prekybos rūmų valdybos narys.
     
    Eversheds Saladžius dalyvavo verslo forume Darnus verslas – darnus pasaulis
     
    Eversheds Saladžius atstovai buvo pakviesti dalyvauti tarptautiniame verslo forume Darnus verslas - darnus pasaulis, organizuotame Šiaulių miesto savivaldybės. Forumo metu advokato padėjėja Gerda Diniūtė skaitė pranešimą Lietuvos teisinė verslo aplinka.
     
    Eversheds Saladžius jau penktus metus remia verslo lyderių konferenciją Lūžio taškas
     
    Didžiausia Lietuvoje kasmetinė verslo lyderių konferencija Lūžio taškas tradiciškai įvyks šių metų rugsėjo mėnesį Palangoje. Konferencija, kurioje kasmet dalyvauja žymiausi Lietuvos verslo atstovai, tampa vienu pagrindinių šalies verslo įvykių bei pritraukia stambiausių Lietuvos įmonių atstovus.
     
    Praeitais metais mes rėmėme David Magliano atvykimą. David Magliano yra laikomas 2012 metų Londono Olimpinių žaidynių idėjos architektu. Vieninga Davido Magliano, jos didenybės Elžbietos II, Tony Blairo ir kitų garsių Jungtinės Karalystės politikų bei specialistų komanda iškovojo teisę Londonui rengti Olimpines žaidynes 2012 metais. Tai vienintelis miestas visame pasaulyje rengiantis Olimpines žaidynes jau trečią kartą.
     
    Šiais metais mes pristatome pasaulyje puikiai žinomą žolės ritulio trenerį Mark Lammers, kuris pasidalins savo mintimis apie inovacijas bei drąsiu sprendimus sporte.

    < Go back

    Print Friendly and PDF
    Subscribe to e-briefings