Global menu

Our global pages

Close

Teisės naujienos 2011 spalis

  • Lithuania

    28-10-2011

    ADMINISTRACINĖ TEISĖ

    Siūloma priimti naują Administracinių nusižengimų kodeksą

    Atsižvelgiant į tai, kad iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais galiojimo pratęsimo iki 2012 m. sausio 1 d. terminas eina į pabaigą, siūloma priimti naują administracinės atsakomybės santykius reguliuojantį teisės aktą – Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), kurio projektą Vyriausybė 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu pateikė Seimui
    .
    Aktualiausios pagrindinės naujienos ūkio subjektams.

    Pagal ANK projektą, administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą siūloma prailginti nuo šešių mėnesių iki, be jokių išimčių, dvejų metų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o esant trunkamam nusižengimui – iki dvejų metų nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

    Administracinėmis nuobaudomis pagal ANK projektą yra laikomi įspėjimas, piniginė bauda (maksimali 20 000 Lt) ir viešieji darbai. Pastaroji nuobauda, kaip ir pagal ATPK, yra alternatyvi piniginei baudai. Šalia jų taip pat galima skirti specialių teisių atėmimą bei turto konfiskavimą.

    Administracinėje atsakomybėje pagal ANK projektą kaip administracinės nuobaudos nebebus taikomi administracinis areštas ir nušalinimas nuo darbo (pareigų).

    Pagal ANK projektą, įtvirtinta ir galimybė visai neskirti nuobaudos tais atvejais, kai asmuo padaro mažai pavojingą nusižengimą, pvz. neteisingai užpildo dokumentą. Baudos nebus skiriamos ir tais atvejais, jei verslininkai vadovausis neteisingai pateiktais išaiškinimais tų institucijų, kurios kontroliuoja jų veiklą.

    Šiuo metu galiojantis ATPK numato itin dideles baudas, siekiančias 30 000 Lt, 50 000 Lt, 60 000 Lt ir net 100 000 Lt, kurios gerokai viršija atitinkamus baudų dydžius galiojančiame Baudžiamajame kodekse. Siekiant išlaikyti sankcijų suderinamumą baudžiamojoje ir administracinėje atsakomybėje, ANK projekte siūloma numatyti maksimalią piniginę baudą iki 20 000 Lt.

    BENDROVIŲ TEISĖ

    Siūlomos Akcinių bendrovių įstatymo pataisos

    Šiuo metu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bendrovė tantjemoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams gali skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno.

    Toks esamas teisinis reguliavimas sudaro galimybes stambiesiems akcininkams, dalyvaujantiems bendrovės valdymo organų veikloje, skirti sau iki 20 proc. bendrovės praėjusių metų pelno tantjemų pavidalu ir visiškai neskirti ar skirti labai nedidelę bendrovės pelno dalį dividendų išmokėjimui. Be to, kadangi tantjemoms taikomos palankesnės nei dividendams apmokestinimo taisyklės, tantjemų mokėjimas vietoj dividendų ar kaip dalis darbo užmokesčio už veiklą bedrovės valdymo organuose sudaro sąlygas išvengti mokesčių ir siekti mokestinės naudos. Atsižvelgiant į minėtas priežastis, 2011 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio pakeitimo projektas.

    Šalia galiojančio reikalavimo, kad tantjemoms skiriama paskirstomojo pelno dalis negali viršyti 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno, ABĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti papildomą apribojimą metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skiriamai paskirstomojo akcinės bendrovės pelno daliai. ABĮ pakeitimo projekte numatyta, kad tantjemos taip pat negali viršyti 1/3 bendrovės pelno dalies, skiriamos dividendams išmokėti.

    CIVILINIS PROCESAS

    Patvirtinta grupės ieškinio koncepcija

    Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885 patvirtino Grupės ieškinio koncepciją ir pavedė Teisingumo ministerijai iki 2012 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, susijusių su šiuo nutarimu patvirtintos koncepcijos įgyvendinimu, projektus. Šiuo metu teisė reikšti grupės ieškinį yra deklaruota Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 5 dalyje, tačiau praktikoje ji įgyvendinama tik išimtiniais atvejais, kadangi tokio ieškinio įgyvendinimo mechanizmas nereglamentuotas teisės aktuose, nėra nustatyta, koks ieškinys gali būti pripažįstamas grupės ieškiniu, kokie subjektai turi teisę pareikšti grupės ieškinį, kokie reikalavimai keliami tokio ieškinio turiniui, kokia tvarka grupės ieškinys pareiškiamas ir nagrinėjamas, kokie tokio veiksmo procesiniai padariniai ir reikšmė, taip pat kokia sprendimo, priimto išnagrinėjus grupės ieškinį, teisinė galia. Grupės ieškinio koncepcijoje siūloma pakeisti Civilinio proceso kodeksą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje daugėja atvejų, kai į teismus kreipiasi didelės grupės asmenų, reiškiančių reikalavimus, kurie yra vienarūšiai teisės ir fakto požiūriu – kylantys iš tapačių faktinių aplinkybių ir turintys tąpatį teisinį pagrindą (pavyzdžiui, turistų reikalavimai kelionės organizatoriui dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo, darbuotojų reikalavimai darbdaviui dėl neišmokėto darbo užmokesčio), siekiant taupyti byloje dalyvaujančių asmenų finansinius išteklius, mažinti teismų darbo krūvį bei išvengti atvejų, kai skirtingi teismai tapačiose bylose gali priimti skirtingus sprendimus.

    TEISMŲ PRAKTIKA

    Lietuvos teismų praktika

    Dėl privalomo akcijų pardavimo procedūrinių ir procesinių ypatumų

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 liepos 21 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2011, kurioje kilo ginčas dėl akcijų nuosavybės teisės perėjimo nustatymo bylos sustabdymo. Ieškovas supirko 95 % akcinės bendrovės akcijų ir laikydamasis Vertybinių popierių įstatymo nustatytos tvarkos pareikalavo, kad mažumos akcininkai jam privalomai parduotų savo akcijas, tačiau 3 mažumos akcininkai nesutiko perleisti akcijų už ieškovo su Vertybinių popierių komisija suderintą kainą. Ieškovas kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl nuosavybės teisės į akcijų perėjimą nustatymo, tuo tarpu 3 mažumos akcininkai iškėlė kitą bylą dėl teisingos privalomai išperkamų akcijų kainos nustatymo. Antrojoje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pirmoji byla dėl privalomo akcijų išpirkimo buvo sustabdyta. LAT išaiškino, kad civilinė byla dėl akcijų nuosavybės teisės perėjimo negali būti stabdoma vien tik dėl ginčo dėl teisingos kainos iškėlimo. Esant poreikiui nuosavybės teisės perėjimas ir kainos sumokėjimas gali būti atliekamas atskirai, nes (jei kitaip nenumatyta teisės aktuose) kaina nėra būtina nuosavybės perėjimo sąlyga nei civilinėse sutartyse apskritai, nei pirkimo-pardavimo sutartyse konkrečiai. Nors įstatymas įtvirtina, kad dvišalės prievolės turi būti vykdomos tuo pačiu metu, tačiau galimos ir įvykdymų vienalaikiškumo principo išimtys, nuo šio principo įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais gali būti nukrypta ir priemoka išimtiniais atvejais gali būti sumokėta ne tuo pačiu metu, kuriuo perleidžiama akcijų nuosavybė. Be to, LAT išaiškino, kad nuosavybės teisės į akcijas perėjimo bylą nagrinėjantis teismas gali sustabdyti bylą, bet negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl privalomo išpirkimo sustabdymo, nes tai ne šiam teismui priskirtinos procesinės galios. Teisę sustabdyti akcijų išpirkimo procedūrą turi teisingą akcijų kainą nagrinėjantis teismas.

    Dėl vekselių pateikimo apmokėjimui tvarkos ypatumų

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 liepos 15 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, kurioje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas nesilaikė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) numatytų formalių reikalavimų dėl vekselio pateikimo ieškovui bei pranešimo apie vekselio neapmokėjimą tvarkos. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovo reikalavimo teisę pagal paprastąjį vekselį, motyvuodamas tuo, kad ieškovo pasirašytas vekselis nebuvo perduotas apmokėjimui per numatytus terminus, ir, antra, vekselio mokėtojui nebuvo atsiųstas pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo numatytais terminais. Atsakovas savo atsikirtimą grindė tuo, kad atliko pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo vieninteliu aktu ir
    motyvavo, kad toks vekselio pateikimas apmokėti registruotu laišku yra tinkamas ĮPVĮ straipsnių reikalavimų įgyvendinimas. Lietuvos aukščiausiasis teismas išaiškino, kad nurodytos įstatymo normos (ĮPVĮ 40 str. ir 47 str.) reglamentuoja dvi skirtingas, savarankiškas ir laiko atžvilgiu viena po kitos einančias teisines situacijas. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu atsakovo aktu. Visų pirma ĮPVĮ 40 str. nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 str. nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Teismas taip pat išaiškino, kad vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu vekselio mokėtojui, tačiau pateikiant vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti.

    KITOS NAUJIENOS

    Eversheds Saladžius ir toliau aktyviai bendradarbiauja su INVESTUOK LIETUVOJE

    Eversheds Saladžius ir toliau aktyviai bendradarbiauja su viešąja įstaiga INVESTUOK LIETUVOJE. INVESTUOK LIETUVOJE kartu su Lietuvos ambasada Londone, surengė 3 seminarų ciklą 3-juose Didžiosios Britanijos miestuose. Seminarų tikslas - skatinti investicijas į Lietuvą. Eversheds Saladžius partneris Rimtis Puišys dalyvavo visuose seminaruose bei pristatė pranešimą, apžvelgiantį teisinę aplinką Lietuvoje.

    Seminarai vyko Birmingeme, Koventryje ir Kembridže rugsėjo 27, 28 bei 29 dienomis.

    Eversheds Saladžius rėmė kasmetinę verslo lyderių konferenciją Lūžio taškas

    Didžiausia Lietuvoje kasmetinė verslo lyderių konferencija Lūžio taškas buvo surengta šių metų rugsėjo 22-23 dienomis Palangoje. Konferencija, kurioje dalyvavo žymiausi Lietuvos verslo atstovai, tampa vienu pagrindinių šalies verslo įvykių bei pritraukia stambiausių Lietuvos įmonių atstovus.

    Jau ketvirtus metus advokatų kontora Eversheds Saladžius remia konferenciją pristatydama pasaulyje puikiai žinomus pranešėjus. Šiais metais Eversheds Saladžius remė David Magliano atvykimą. David pristatė pranešimą tema „Sportas – verslas ar galimybė prižadinti jausmus“.

    David Magliano yra laikomas 2012 metų Londono Olimpinių žaidynių idėjos architektu. Vieninga Davido Magliano, jos didenybės Elžbietos II, Tony Blairo ir kitų garsių Jungtinės Karalystės politikų bei specialistų komanda iškovojo teisę Londonui rengti Olimpines žaidynes 2012 metais. Tai vienintelis miestas visame pasaulyje rengiantis Olimpines žaidynes jau trečią kartą.

    Verslo dienraštis Verslo Žinios publikavo Eversheds Saladžius straipsnį prekės ženklų tema

    Rugsėjo 14 dieną verslo dienraštis Verslo Žinios publikavo kontoros advokato padėjėjos Simonos Vitukynaitės straipsnį prekės ženklų tema.

    Eversheds Saladžius laimėjo Lawyer Monthly Awards apdovanojimus

    Eversheds Saladžius laimėjo Lawyer Monthly Awards 2011 apdovanojimus, rengiamus bendradarbiaujant su Noble Legal. Kontora išrinkta metų Lietuvos advokatų kontora Korporatyvinio valdymo kategorijoje.


     

    < Go back

    Print Friendly and PDF
    Subscribe to e-briefings