Global menu

Our global pages

Close

Teisės naujienos 2011 žiema

  • Lithuania

    02-03-2011

    DARBO TEISE

    Priimti Darbo kodekso pakeitimai

    2010 m. gruodžio 2 d. LR darbo kodeksas papildytas nauju 124 straipsnio 4 punktu ir 2 dalimi. Šiais papildymais itvirtintas naujas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, taikomas tuomet, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovu buvimo vietos nustatyti neimanoma.

    Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos leis išspresti problemas, kylancias tada, kai darbuotojas del ivairiu priežasciu nori nutraukti darbo sutarti (pavyzdžiui, kai darbuotojas ketina isidarbinti kitoje darbovieteje), taciau to negali padaryti, nes darbdavio (ar jo atstovo) buvimo vieta nera žinoma. Papildyti Darbo kodekso nuostatas taip pat paskatino ir neretai pasitaikanti situacija, kad kai darbdavys darbuotojams nemoka darbo užmokescio ir darbdavio buvimo vietos nustatyti neimanoma, tokie darbuotojai negali kreiptis i darbo birža bei igyvendinti savo teisiu pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo istatyma bei susijusius norminius teises aktus. Pagal mineto istatymo 5 straipsnio 2 dali bedarbiai turi teise gauti nedarbo draudimo išmoka, kai jie isiregistruoja teritorineje darbo biržoje, ne veliau kaip per 6 kalendorinius menesius po atleidimo iš darbo, o nesant darbdavio (ar jo atstovo) darbo sutartys lieka nenutrauktos.

    Šie papildymai isigalioja nuo 2011 m. kovo 1 d.

    2010 m. gruodžio 9 d. LR darbo kodekso 162 straipsnis pakeistas ir papildytas nauju punktu, kuriuo gruodžio 24 d., Kuciu diena, paskelbta švenciu diena. Šis pakeitimas ir papildymas isigalioja nuo 2011 m. sausio 1 d.

    SUTARČIŲ TEISĖ

    Priimtas Sutarčių registro įstatymas

    2010 m. lapkričio 16 d. buvo priimtas ir 2010 m. lapkričio 27 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sutarčių registro įstatymas.

    LR civiliniame kodekse nustatyta, kad šio kodekso 6.411, 6.417 ir 6.572 straipsniuose nurodytos sutartys turi būti viešame registre registruojamos įstatymo nustatyta tvarka, nedetalizuojant šių sutarčių, kaip viešo registro objektų, registravimo tvarkos. Iki įsigaliojant Sutarčių registro įstatymui, nuo 2002 m. minėtų sutarčių registracijos tvarką reglamentavo Vyriausybės nutarimu patvirtinti Sutarčių registro nuostatai, tačiau tai prieštaravo Civiliniame kodekse įtvirtintai formuluotei, kad minėtos sutartys turi būti registruojamos įstatymų, o ne poįstatyminių aktų nustatyta tvarka, bei pažeidė Viešojo administravimo įstatymo, Valstybės registrų įstatymo nuostatas ir konstitucinį įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principą.

    Pagal įsigaliojusį Sutarčių registro įstatymą registruojamos:

    • daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, kai neregistruojami daiktai įsigyti paslaugoms teikti arba įmonės verslui, sutartys;
    • pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba įmonės verslui, sutartys;
    • lizingo (finansinės nuomos), kurio dalykas yra neregistruojamas daiktas, skirtas naudoti verslo tikslams, sutartys.

    Asmenys, norėdami minėtas sutartis panaudoti prieš trečiuosius asmenis, gali tai padaryti tik tais atvejais, jeigu šios sutartys įstatymo nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Sudarius, pakeitus, nutraukus aukščiau minėtas sutartis arba joms pasibaigus, Centrinei hipotekos įstaigai pateikiamas teisingumo ministro įsakymu nustatytos formos pranešimas apie tokios sutarties sudarymą ar jos pakeitimą arba sutarties pabaigą (nutraukimą). Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ir lizingo (finansinės nuomos) sutartys automatiškai (be atskiro pranešimo) išregistruojamos praėjus vieneriems metams nuo galutinio atsiskaitymo termino pabaigos. Pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartys automatiškai (be atskiro pranešimo) išregistruojamos praėjus penkeriems metams nuo sutarties įregistravimo Sutarčių registre dienos.

    Visi Sutarčių registro nuostatų nustatyta tvarka Sutarčių registre iki šio įstatymo įsigaliojimo ir jam įsigaliojus įregistruotų sutarčių duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymųnustatyta tvarka.

    Priimtas Vartojimo kredito įstatymas

    Atsižvelgiant į tai, kad iki 2010 m. birželio 11 d. į nacionalinę teisę reikėjo perkelti 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių (toliau – Direktyva) nuostatas, 2009 m. spalio 21 d. Vyriausybės nutarimu Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projektas, kurį Seimas priėmė 2010 m. gruodžio 23 d. Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. sausio 4 d.

    Iki Vartojimo kredito įstatymo priėmimo teisės aktai neįpareigojo kredito davėjų tikrinti kredito gavėjų mokumo ir neužkirto kelio nemokiems kredito gavėjams didinti savo įsiskolinimą. Naujai priimtas įstatymas užtikrins atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą įpareigojant kredito davėjus prieš sudarant vartojimo kredito sutartį įvertinti kredito gavėjo mokumą vadovaujantis pakankama informacija, gauta iš kredito gavėjo, ir, prireikus, kredito gavėjo sutikimu atlikti patikrinimą duomenų bazėje, naudojamoje mokumui vertinti.

    Ankstesnis reglamentavimas nenustatė kredito gavėjo teisės per tam tikrą laiką atsisakyti vartojimo kredito sutarties. Įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui, kredito gavėjas įgis teisę atsisakyti vartojimo kredito sutarties per 14 dienų, tačiau kredito gavėjui pasinaudojus sutarties atsisakymo teise, išliks pareiga grąžinti jau suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti palūkanas už laikotarpį nuo vartojimo kredito suteikimo iki jo grąžinimo kredito davėjui. Šis laikotarpis suteiks kredito gavėjams galimybę ir po sutarties sudarymo tirti rinką ir galbūt gauti geresnį pasiūlymą.

    Atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, įstatyme numatyta kredito davėjo teisė reikalauti kompensacijos, jeigu kredito gavėjas anksčiau termino grąžina vartojimo kreditą ar jo dalį. Jei laikotarpis nuo sutarties sudarymo iki išankstinio grąžinimo yra trumpesnis kaip 1 metai, kompensacija negalės būti didesnė kaip 0,5 procento nuoanksčiau laiko grąžinamos sumos, o jei minėtas laikotarpis yra ilgesnis kaip 1 metai, kompensacija negalės viršyti 1 procento nuo anksčiau laiko grąžinamos sumos. Tačiau įstatyme nustatyti ir atvejai, kai kredito davėjas neturi teisės reikalauti kompensacijos, ir įtvirtinta, kad kredito davėjas turi teisę reikalauti kompensacijos tik tokiu atveju, jeigu anksčiau termino grąžinama vartojimo kredito suma per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį viršija 10000 eurų.

    Iki Vartojimo kredito įstatymo priėmimo vartojimo kreditus teikiantys asmenys (išskyrus komercinius bankus ir kredito unijas) nebuvo kaip nors kontroliuojami. Šiuo metu kaip jų priežiūros priemonė numatytas tiek kredito davėjų, tiek kredito tarpininkų viešas registravimas, kurio neatlikus jie neturės teisės verstis atitinkamai vartojimo kredito teikimo ar kreditų tarpininkavimo veikla. Tikimasi, kad viešumas suteiks vartotojams daugiau pasitikėjimo ir teisinio tikrumo dėl siūlomo vartojimo kredito, kadangi asmenys, įtraukti į registrą, atitiks Direktyvos nuostatų reikalavimus, t.y. turės mokumo vertinimo ir ginčų nagrinėjimo taisykles bei prieigą prie duomenų bazių. Efektyvią įstatymo laikymosi priežiūrą ketinama užtikrinti detaliai reglamentuojant atsakomybę už įstatymo pažeidimus.

    FINANSŲ TEISĖ

    Siūlomos Audito įstatymo pataisos

    Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos audito įstatymas nustato, kad auditą gali atlikti auditorius, jei jis dirba audito įmonėje arba jei jis yra audito įmonės dalyvis. Be to, šio įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis audito įmonės teisinių formų sąrašas, t. y. audito įmonės teisinė forma gali būti tik individuali įmonė, tikroji arba komanditinė ūkinė bendrija arba uždaroji akcinė bendrovė.

    2010 m. gruodžio 8 d. Vyriausybės nutarimu Seimui teikiamos Lietuvos Respublikos audito įstatymo pataisos. Parengtame projekte dėl LR Audito įstatymo 1, 2, 5, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 43, 44, 49, 50, 58, 59 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo siūloma naikinti nuostatą, apribojančią audito įmonių teisinę formą, ir įteisinti, kad audito įmonė gali būti bet kokios teisinės formos, o auditorius auditą gali atlikti dirbdamas savarankiškai, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatas ir taip suteikiant audito paslaugų teikėjams didesnę laisvę pasirenkant savo veiklos teisinę formą.

    Įstatymo pakeitimo ir papildymo projekte siūloma nustatyti, kad jei auditą atlieka auditorius, dirbdamas savarankiškai, jam mutatis mutandis taikomos visos nuostatos, taikomos audito įmonei atliekant auditą.

    Be to, kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB nenustato bendro reikalavimo fiziniams asmenims mokėti valstybinę kalbą ir valstybinė kalba gali būti taikoma tik dviem atvejais – organizuojant kvalifikacinius egzaminus ir pateikiant informaciją viešuose registruose, projekte siūloma atsisakyti valstybinės kalbos reikalavimo. Taip pat siūloma keisti Audito įstatymą nustatant, kad auditoriaus vardo siekiantis asmuo turi turėti aukštąjį koleginį ir (arba) aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

    TEISMŲ PRAKTIKA

    Lietuvos teismų praktika

    Dėl sutartinių netesybų mažinimo atveju taikytinų nuostatų

    2010 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-7-409/2010, kurioje kilo ginčas dėl šalių pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų netesybų mažinimo. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant šalių sutartyje nustatyto dydžio netesybų sumažinimo klausimą, atsakovas, be kita ko, ginčijo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą dėl netesybų, kaip sukuriančią esminę šalių nelygybę, ir rėmėsi CK 6.228 straipsniu, reglamentuojančiu šalies teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos dėl esminės šalių nelygybės.

    Siekdama suvienodinti prieštaringą teismų praktiką dėl teisės atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos dėl esminės šalių nelygybės taikymo neprotingai didelių netesybų mažinimo atveju, LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad CK 6.228 straipsnis netaikytinas, siekiant panaikinti ar pakeisti sutarties sąlygą dėl netesybų ir jų dydžio. LAT pažymėjo, kad šio straipsnio paskirtis yra kita – ginti silpnesniąją sutarties šalį (dažniausiai vartotoją, nors tam tiktais atvejais ir verslo subjektą), kuri privalėjo sutikti su jai pasiūlytomis sutarties sąlygomis, todėl sutarties sąlyga, nustatanti netesybas, nevertintina pagal CK 6.228 straipsnio nuostatas. Sprendžiant ginčą dėl šalių laisva valia sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo taikytini CK 6.73, 6.258 straipsniai.

     Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 lapkričio 11 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, kurioje sprendžiant klausimą dėl išlaidų už automobilio priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą atlyginimo kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į automobilį nustatymo. Atsakovas teigė, kad pardavė automobilį kitam asmeniui ir kad pažeidimo metu automobilis jam nebepriklausė, tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai laikė šį faktą neįrodytu, kadangi tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, automobilio registravimo duomenys pasikeitus transporto priemonės valdytojui nebuvo pakeisti, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalį neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu nesutiko ir pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu privalomaim registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, todėl CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais, netaikytina. LAT pažymėjo, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, a šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad automobilio savininko pasikeitimas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymai.

    Dėl sąlygų, kuriomis sandoriai, sudaryti pažeidžiant privataus juridinio asmens teisnumą, gali būti pripažinti negaliojančiais

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 31 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 17/2011, kurioje uždarosios akcinės bendrovės akcininkas siekė panaikinti bendrovės vadovo sprendimus, priimtus pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl bendrovės vadovo kompetencijos.

    LAT pasisakė, kad tam, kad privačiojo juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų nuginčytas, būtina sąlygų visuma:

    • pirma, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams;
    • antra, turi būti įrodytas juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas;
    • trečia, turi būti nustatytas sandorį ginčijančio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas.

    Privačiojo juridinio asmens dalyvis, ginčijantis bendrovės sudarytą nuomos nutartį tuo pagrindu, jog ją sudarant buvo pažeista juridinio asmens organų kompetencija, turi įrodyti, kad ta sutartis pažeidė jo subjektines teises ar teisėtus interesus. LAT pažymėjo, kad teisių pažeidimo motyvavimas vien tik akcininko teisių suvaržymu yra pernelyg abstraktus, todėl pajamas bendrovei duodančios sutarties nuginčijimas tuo pagrindu, kad pažeista juridinio asmens organų kompetencija, nekeliant sutarties nuostolingumo ar kitų svarbių aspektų, neatitinka reikalavimo paisyti sutartinių santykių stabilumo ir sutartis pripažinti negaliojančiomis tik tada, jeigu pažeistų teisių negalima apginti kitais būdais.

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika

    Dėl priverstinio skirtingo amžiaus vyrų ir moterų išleidimo į pensiją

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau tekste – „ESTT“) 2010
    lapkričio 18 d. priėmė sprendimą byloje C-356/09 Pensionsversicherungsanstalt prieš Christine Kleist, kurioje buvo nagrinėjama, ar teisėtos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias galima atleisti teisę į senatvės pensiją įgijusius darbuotojus, kain vyrams ir moterims yra nustatytas skirtingas pensinis amžius.

    ESTT konstatavo, kad nacionalinės nuostatos, pagal kurias, siekiant skatinti jaunesnių žmonių užimtumą, darbdaviui leidžiama atleisti teisę į senatvės pensiją įgijusius darbuotojus, kai šią teisę moterys įgyja penkeriais metais anksčiau nei vyrai, yra draudžiama diskriminacija dėl lyties pagal 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo irdarbo sąlygų atžvilgiu, iš dalies pakeistos 2002 m. rugsėjo 23 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB, 3 straipsnio 1 dalies c punktą.

    Dėl amžiaus ribos nustatymo, kai turi būti nutraukta darbo sutartis arba draudžiama dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2010 lapkričio 18 d. priėmė sprendimą sujungtose bylose C‑250/09 ir C‑268/09 Vasil Ivanov Georgiev prieš Tehnicheski universitet – Sofia, filial Plovdiv, kuriose nagrinėjo, ar 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, nedraudžia tokių nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos numatytas vyresnių kaip 68 m. amžiaus unversiteto dėstytojų priverstinis išleidimas į pensiją bei nustatytas vyresnių kaip 65 m. amžiaus dėstytojų darbinės veiklos ribojimas, uždraudžiant sudaryti neterminuotas darbo sutartis ir leidžiant tęsti darbą tik pagalterminuotas vienerių metų darbo sutartis, kurios gali būti pratęstos iki dviejų kartų.

    ESTT konstatavo, kad 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB ir, konkrečiai, jos 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji nedraudžia tokių nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos universiteto dėstytojai, jiems suėjus 68 metų amžiui, priverstinai išleidžiami į pensiją, o sulaukę 65 metų toliau tęsti savo darbinę veiklą gali tik pagal terminuotas vienų metų sutartis, kurios gali būti pratęsiamos ne daugiau kaip du kartus, jei šiuos teisės aktus pateisina teisėtas tikslas, susijęs pirmiausia su užimtumo politika ir darbo rinka – sukurti kokybiško mokymo sistemą ir optimaliai paskirstyti dėstytojų pareigybes sukuriant balansą tarp kartų, – o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

    KITOS NAUJIENOS

    Advokatų kontoros Eversheds Saladžius vėl tapo Invest LT partneriu organizuojant konferencijas investavimo galimybių Lietuvoje klausimais

    Lietuva vis dažniau vertinama kaip viena patraukliausių bei skatinančių investicijas valstybių, ypač mokslinių tyrimų bei plėtros ir užsakomųjų paslaugų srityse. Per pastaruosius keletą mėnesių tokios bendrovės kaip Barclays Bank, Western Union , IBM ir Thermo Fisher Scientific paskelbė apie savo investicinius ketinimus Lietuvoje.

    Invest LT kartu su rinkos ekspertais kviečia į seminarus,apžvelgiančius verslo plėtros galimybes Lietuvoje. Seminarų metu bus apžvelgti verslo plėtros aspektai, mokslinių tyrimų ir plėtros, finansinės paramos bei mokesčių lengvatų klausimai.

    Ieškote patrauklios lokacijos investicijoms? INVESTUOK Lietuvoje+ padengs Jūsų projekto Lietuvoje išlaidas

    Užsienio investuotojai, besidomintys verslo galimybėmis Lietuvoje, taip pat užsienio įmonės jau veikiančios Lietuvoje bei planuojančios tolesnę plėtrą, gali kreiptis į INVESTUOK LT+ dėl finansinės paramos, neviršijančios 3,5 milijonų Eurų investiciniam projektui.

    INVESTUOK LT+ teikia finansinę paramą personalo mokymo išlaidoms (iki 2 milijonų Eurų), taip pat statybų reikalavimų, infrastruktūros ir darbo užmokesčio išlaidoms (iki 1,5 milijono Eurų), kurias užsienio investuotojai patiria kurdami pramoninį, paslaugų teikimo, mokslinių tyrimų ir plėtros verslą Lietuvoje, padengti. Finansinės paramos projektas skirtas paremti užsienio kapitalo įmones, investuojančias į modernių technologijų plėtojimą, aukštos kokybės produkcijos gamybą eksportui, paslaugų teikimą bei kvalifikuotų darbo vietų kūrimą rinkoje.

    Tokios tarptautinės įmonės kaip Barclays, Western Union, MOOG, SystemAir, SCT Lubricants, Ideal Invent ir SEB, išplėtė savo verslą Lietuvoje pasinaudodamos INVESTUOK LT+ parama.Prisijunkite prie šio klubo, rašykite INVESTUOKLIETUVOJE isd@investlithuania.com

    Eversheds Saladžius laimi Corporate Intl Magazine 2010 Legal Awards

    Eversheds Saladžius laimėjo Corporate Intl Magazine 2010 Legal Awards šiose kategorijose: įsigijimų ir susiliejimų, statybų teisės, bankininkystės ir finansų, tarptautinių projektų bei naftos ir dujų srityse. Corporate Intl yra gerai žinoma leidybinė kompanija. Daugiau informacijos apie kompaniją bei apdovanojimus rasite

    < Go back

    Print Friendly and PDF
    Subscribe to e-briefings