Global menu

Our global pages

Close

Trumposios teisės žinios 2019 vasaris

  • Lithuania
  • Other

28-02-2019

1.    Įsigaliojo nauja prekių ženklų įstatymo redakcija

2019-01-01 įsigaliojo nauja LR Prekių ženklų redakcija, iš esmės pakeitusi daugelį prekių ženklų registravimo ir pažeistų teisių gynybos aspektų. Pakeitimai ne tik praplėtė registruojamų prekių ženklų sąrašą, tačiau iš esmės pakeitė registravimo procedūrą, praplėtė Valstybinio patentų biuro teises nagrinėti su prekių ženklais susijusius ginčus, įteisino galimybę ginčus spręsti per mediaciją, ir pan. Kartu su įstatymu buvo pakeisti ir kiti susiję teisės aktai, pvz., Prekių ženklų registravimo taisyklės, teisės aktai reguliuojantys mokesčių, susijusių su prekių ženklais mokėjimą. Kiti susiję teisės aktai (pvz., reglamentuojantys protestus, apeliacijas, prekių ženklų pripažinimo negaliojančiais procedūras) bus pakeisti artimiausiu metu.
Pagrindiniai pakeitimai apima šiuos aspektus:

•    Vienas mokestis tiek už paraišką, tiek ir už prekių ženklo įregistravimą, kurio suma prasideda nuo 180 EUR. Pagal ankstesnę tvarką siekiant užregistruoti prekių ženklą mokesčiai būdavo mokami dviem etapais: paduodant paraišką mokamas pirmas mokestis (nuo 69 EUR), o antrasis (69 EUR) būdavo mokamas tik po to, kai VPB ekspertas atlikdavo prekių ženklo ekspertizę ir priimdavo sprendimą leisti prekių ženklą užregistruoti. Dėl ankstesnės tvarkos nemažai prekių ženklų taip ir likdavo neregistruoti, kadangi pareiškėjai nežinodavo arba užmiršdavo, kad būtina sumokėti ir antrą mokesčio dalį.
•    Pastabos dėl registruojamo trečiojo asmens prekių ženklo. Pagal anksčiau galiojusią tvarką ekspertas atlikdavo prekių ženklo ekspertizę tik remdamasis jam prieinamais šaltiniais bei savo vidiniu įsitikinimu. Pasitaikydavo atvejų, kuomet dėl konkretaus prekių ženklo tiek teismas jau būdavo priėmęs galutinį sprendimą, tiek egzistuodavo vartotojų nuomonę patvirtinantys įrodymai, tačiau ekspertas priimdavo sprendimą, kuris būdavo priešingas nurodytiems šaltiniams. Nuo 2019-01-01 tretieji asmenys gali teikti pastabas ir turimus įrodymus dėl konkretaus prekių ženklo ir jo ekspertizės.
•    Perskirstyta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su prekių ženklais. Nuo 2019-01-01 ginčai dėl prekių ženklų pripažinimo negaliojančiais priskirti VPB kompetencijai. Anksčiau šiuos ginčus spręsdavo Vilniaus apygardos teismas. Šiuo metu Vilniaus apygardos teismui yra palikta tik apeliacinės instancijos funkcija peržiūrėti VPB sprendimus bei teismingumas bylose dėl teisių pažeidimo bei nuostolių atlyginimo.
•    Gynyba protestuose – prievolė įrodyti tinkamą prekių ženklo naudojimą. Nuo 2019-01-01 visi teikiantys protestus turės įvertinti riziką, kadangi protestuojamo prekių ženklo savininkas įgijo labai reikšmingą gynybinę priemonę – iš protestą padavusio asmens pareikalauti įrodyti, kad jo prekių ženklas buvo tinkamai naudojamas (t. y. naudojamas taip, kaip yra privaloma pagal LR Prekių ženklų įstatymą). Tinkamo naudojimo neįrodžius protestas bus automatiškai atmetamas. Maža to – atsiranda rizika, kad tinkamo naudojimo neįrodžius jau protestuojamo ženklo savininkas imsis teisinių veisimų dėl protesto prekių ženklo pripažinimo negaliojančiu.


2.    Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė 2019 m. prevencinių patikrinimų planą


2019 m. vasario 4 dieną buvo patvirtintas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI) prevencinių patikrinimų planas. Šiuo metu plane numatyta atlikti 75 planinius tikrinimus.
Kaip nurodoma VDAI tinklapyje, 2019 m. bus tikrinami pavieniai duomenų valdytojai, kai kurie pakartotinai, siekiant įvertinti, ar įgyvendino VDAI pateiktus nurodymus. Taip pat bus tikrinamos šios duomenų valdytojų grupės:

•    Sporto klubai dėl biometrinių duomenų tvarkymo teisėtumo;
•    Sporto ir turizmo prekių bei paslaugų bendrovės dėl duomenų kiekio mažinimo principo įgyvendinimo tvarkant asmens duomenis nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo tikslu ir dėl duomenų subjektų informavimo apie asmens duomenų tvarkymą;
•    Viešbučiai dėl duomenų kiekio mažinimo principo įgyvendinimo tvarkant svečių asmens duomenis;
•    Valstybinės institucijos dėl sutarčių, sudarytų su duomenų tvarkytojais atitikties Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytiems reikalavimams;
•    Greitųjų kreditų bendrovės dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo ir vykdymo tikslu tvarkomų asmens duomenų saugumo užtikrinimo.
2019-aisiais metais pasirinkta tikrinti būtent šiuos plane nurodytus duomenų valdytojus, atsižvelgiant į pasikeitusį biometrinių duomenų teisinį reguliavimą, įtvirtintą Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR), atsižvelgiant į gautus asmenų nusiskundimus, taip pat įvertinus Lietuvos gyventojų tyrimo apie asmens duomenų apsaugą rezultatus. Minėtoms įmonėmis yra rekomenduojama pasiruošti patikrinimams. Verta paminėti, jog kitos įmonės, nors ir neįtrauktos į VDAI patikrinimų planą, taip pat gali būti tikrinamos.  

3.    Įsigalioja ES ir Japonijos prekybos susitarimas

Vasario 1 dieną įsigalioja ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) tarp ES ir Japonijos, kuriuo sukuriama didžiausia prekybos zona pasaulyje, skirta verslui bei vartotojams.
Pasak Europos Komisijos, šis susitarimas panaikina pareigą sumokėti maždaug 1 milijardą eurų muitų, kuriuos kasmet sumoka ES bendrovės, eksportuodamos prekes į Japoniją. Kuomet susitarimas bus pilnai įgyvendintas, Japonijoje bus atsisakyta muitų, taikomų 97% prekių iš ES.
Keletas šio susitarimo nuostatų:

•    Bus panaikinti muitai, Japonijos taikyti sūriui bei eksportuojamam vynui;
•    Suteikiama teisė Europos Sąjungai ženkliai padidinti jautienos eksportą į Japoniją; tuo tarpu prekybai perdirbta kiauliena nebus taikomi muitai bei beveik nebus taikomi muitai šviežiai mėsai;
•    Užtikrinama apsauga daugiau kaip 200 aukštos kokybės žemės ūkio produktams su geografinėmis nuorodomis bei Europos Sąjungoje užtikrinama apsauga Japonijos geografinėms nuorodoms.
2019 m. balandžio mėnesį planuojamas pirmasis ES ir Japonijos komiteto posėdis, skirtas aptarti pirmuosius susitarimo įgyvendinimo mėnesius. Taip pat, toliau vyksta derybos dėl investicijų apsaugos standartų bei ginčų sprendimo.
Svarbu paminėti, jog tiek ES, tiek Japonija priėmė sprendimus, užtikrinančius laisvą ir saugų asmens duomenų srautą tarp ES ir Japonijos. Šiais sprendimais buvo nustatyta, jog abi šalys pripažįsta viena kitos duomenų apsaugos sistemas bei jas laiko „lygiareikšmėmis“, o tai reiškia, jog yra sukuriama didžiausia saugaus asmens duomenų srauto erdvė pasaulyje.  

4.    Už varžytynėse perkamą turtą bus galima atsiskaityti skolintomis lėšomis

Nuo 2019 liepos 1 d. įsigalios Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais įstatymo lygmeniu bus sudarytos sąlygos iš varžytynių parduodamą nekilnojamąjį turtą įsigyti skolintomis lėšomis, įkeičiant jį kreditoriui.
Šiuo metu už tokį turtą varžytynių laimėtojai privalo (priklausomai nuo kainos - daugiausia per 30 dienų, jei terminas nebuvo pratęstas) pilnai atsiskaityti savo lėšomis, t.y. nėra galimybės bendra tvarka pirma įkeisti areštuotą turtą pvz. bankui ar kredito įstaigai, ir tokiu būdu gauti finansavimą turto įsigijimui bei tada jį nusipirkti.
Įsigaliojus nurodytiems pakeitimams, varžytynių laimėtojui, pageidaujančiam atsiskaityti skolintomis lėšomis, antstolis per tris darbo dienas nuo prašymo pateikimo išduos pažymą, patvirtinančią teisę pirkti atitinkamą turtą. Tokią pažymą pirkėjas galės pateikti savo kreditoriui atitinkamam būsimo užstato vertinimui ir kitoms vidinėms procedūroms. Pirkėjas taip pat privalės atsiskaityti per 30 dienų (jei terminas nebus pratęstas), vadinasi, ir užstato pateikimas kreditoriui, t.y. hipotekos įforminimas, turės būti atliktas nurodyto laikotarpio rėžiuose.
Pažymėtina, kad pagal įstatymo raidę minėti Civilinio proceso kodekso pakeitimai nurodo galimybę skolintomis lėšomis įsigyti tik išvaržomą nekilnojamąjį turtą, tačiau tikėtina, kad praktika padiktuos poreikį reglamentavimą praplėsti, įtraukiant ir teisę skolintomis lėšomis įsigyti kilnojamąjį turtą, parduodamą varžytynėse.
Bet kuriuo atveju, ši Civilinio proceso kodekso naujovė yra logiškas ir šių dienų poreikius atitinkantis žingsnis į priekį civilinėje apyvartoje. Pasak Lietuvos antstolių rūmų, įsigaliojus nurodytiems pakeitimams varžytynės taps atviros visiems norintiems pirkti išvaržomą turtą, o ne tik turintiems reikiamą sumą lėšų savo sąskaitoje.

5.    Migracijos departamentas išleido pranešimą dėl Jungtinės Karalystės piliečių po Brexit

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija bei Migracijos departamentas prie LR VRM parengė informaciją dėl JK piliečių teisinės padėties Lietuvoje po JK išstojimo iš ES neturint susitarimo, kuris numatomas 2019 m. kovo 29 dieną.
Pagrindinė taisyklė yra tai, kad visiems JK piliečiams bus leidžiama likti Lietuvoje. Vis dėlto, leidimo gyventi procedūra yra būtina norint turėti teisėtą pagrindą būti Lietuvos Respublikos teritorijoje bet kokio scenarijaus tarp Europos Sąjungos bei JK atveju, todėl JK piliečiai, norėdami tęsti savo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalės iš naujo deklaruoti savo buvimą. Naujos deklaravimo Lietuvoje procedūros įgyvendinimui yra nustatytas 9 mėnesių laikotarpis – nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
JK piliečiai privalės gauti leidimus laikinai gyventi. Kaip nurodoma Migracijos Departamento puslapyje, JK piliečio, siekiančio gauti arba atnaujinti leidimą laikinai gyventi, paraiškos dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimas gali užtrukti iki 3 mėnesių.
2019 m. gruodžio 31 d. naujos deklaravimo Lietuvoje procedūros įgyvendinimui yra tik preliminari data, kuri gali keistis dėl pokyčių JK išstojimo iš ES procedūroje.

6.    Už konkurencijos tarybos įpareigojimų nesilaikymą įmonės vadovui teismas skyrė baudą

Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė baudą įmonės vadovui už ankstesnio, teismo sprendimu nustatyto draudimo eiti vadovo ar valdymo organo nario pareigas, nesilaikymą, kuris nustatytas konkurencijos tarybos prašymu.
Nuo 2012 metų konkurencijos įstatymas numatė galimybę skirti sankcijas įmonės vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Sankcija galėjo būti draudimas nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, o taip pat papildomai galėjo būti skiriama bauda iki 14 481 euro.
2018 metų pabaigoje apribojimas eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu buvo nustatytas trijų karteliniame susitarime dalyvavusių įmonių vadovams. Už įpareigojimo nesilaikymą vienam iš įmonių vadovų šių metų sausio mėnesio pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė 500 eurų baudą.
Šis sprendimas yra faktas, pagrindžiantis argumentą, jog Konkurencijos taryba seka teismo sprendimų vykdymą Konkurencijos tarybos kompetencijos srityse. Paminėtina, kad per 2018 metus konkurencijos taryba į teismą kreipėsi dėl 8 įmonių vadovų asmeninės atsakomybės taikymo trijose kartelių bylose. Šiuo metu apribojimai dėl trijų įmonių vadovų galioja ir yra taikomi, o apie šiuos apribojimus skelbiama konkurencijos tarybos puslapyje adresu: http://kt.gov.lt/lt/atviri-duomenys/sankcijos-ukio-subjektu-vadovams

< Go back

Print Friendly and PDF
Subscribe to e-briefings