Global menu

Our global pages

Close

Trumposios teisės žinios 2019 kovas

  • Lithuania
  • Other

17-04-2019

1.    Nuo 2019 m. kovo 1 dienos įsigaliojo įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties bei kiti su užsieniečiu įdarbinimu susiję pakeitimai
Šių metų kovo 1 dieną įsigalioja Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (ĮUTP) bei kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais keičiamos užsieniečių įdarbinimo sąlygos Lietuvoje. Šie pakeitimai yra susiję tiek su komandiruojamais į Lietuvą darbuotojais, tiek su asmenimis, ketinančiais dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį.
Pagal naująją ĮUTP redakciją, nuo šių metų kovo 1 d. komandiruojamiems užsieniečiams yra grąžinama pareiga įsigyti leidimą dirbti. Pagal iki šiol galiojusią ĮUTP redakciją, komandiruojami darbuotojai buvo atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Visgi nuo kovo 1 dienos ši pareiga užsieniečiams, komandiruojamiems į Lietuvą, yra sugrąžinama. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog tokia pareiga yra grąžinama „stebint piktnaudžiavimą tokia atvykimo schema, kai nuolatinio pobūdžio darbui naudojami komandiruojami darbuotojai“.
Kitas svarbus pakeitimas yra susijęs su užsieniečiais, atvykstančiais į Lietuvą dirbti pagal su Lietuvos darbdaviu sudarytą darbo sutartį. Nuo kovo 1 d. užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į Lietuvos Respubliką ne aukštos kvalifikacijos darbus, nebereikės pateikti dokumentų, patvirtinančių jų turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus. Aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai (kurie kreipiasi dėl ES mėlynosios kortelės) ir toliau turės Migracijos departamentui pateikti jų kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Taip pat, keičiasi ir užsienio darbuotojų, kurių profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, tarpininkavimo rašto reikalavimai – nuo šiol būtina paminėti užsieniečio turimą kvalifikaciją, buvusią darbovietę pastaruosius dvejus metus bei įsipareigojimą įdarbinti ne trumpesniam nei 6 mėnesių terminui.
Nuo kovo 1 d. taip pat keičiasi ir darbuotojų darbo funkcijos arba darbdavio pakeitimo tvarka bei darbdaviai netenka pareigos registruoti užsieniečių, sudariusių darbo sutartis su Lietuvos darbdaviu, darbo sutartis Užimtumo tarnyboje.

2.    Klaidinančios ir lyginamosios reklamos kontrolės funkcijos perduodamos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Seimas pritarė reklamos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimams, kurių pagrindu klaidinančios ir lyginamosios reklamos kontrolė nuo šių metų gegužės 1 dienos iš Konkurencijos Tarybos perduodama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Tikimasi, kad perdavus reklamos priežiūros funkcijas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai bus pasiektas didesnis reklamos nuostatų laikymosi priežiūros veiksmingumas ir užtikrinta geresnė vartotojų teisių apsauga.
Remiantis įstatymo pakeitimais klaidinančios reklamos ir lyginamosios reklamos tyrimai, kurie šiuo metu priskirti Konkurencijos Tarybos kompetencijai ir kurie yra nagrinėjami ar bus pradėti iki 2019 m. gegužės 1 d. bus baigiami nagrinėti Konkurencijos Tarybos, pagal taisykles galiojusias iki įstatymo pasikeitimo įsigaliojimo.

3.    Įsigaliojo nauji teisės aktai, susiję su prekių ženklų ir dizaino protestų, apeliacijų sprendimu bei ginčų dėl prekių ženklų registracijų panaikinimo sprendimu Valstybiniame patentų biure

2019-01-01 įsigaliojusi nauja LR Prekių ženklų įstatymo redakcija numatė daug naujų pakeitimų, susijusių su ginčų nagrinėjimu. Pasikeitus įstatymui buvo pakoreguotos taisyklės, reguliuojančios protestų ir apeliacijų nagrinėjimą. Taip pat, nuo šių metų pradžios VPB tapo vienintele teisminga institucija, nagrinėjančia ginčus dėl prekių ženklų registracijos, perėmusia šias funkcijas iš Vilniaus apygardos teismo, kuris dabar atlieka apeliacinės instancijos funkcijas dėl VPB priimtų sprendimų. Naujai įsigalioję teisės aktai sureguliavo ir prekių ženklų registracijų panaikinimo procedūras VPB.
Naujai įsigalioję teisės aktai keičia ne tik ginčų nagrinėjimo procedūrą, tačiau koreguoja ir ginčo šalių teises ir pareigas, kurias būtina įvertinti iš anksto (pvz., galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodymų išreikalavimo teisę, ginčo išlaidų priteisimo klausimus ir pan.)

4.    Patvirtintas veiklų, dėl kurių turės būti atliekamas poveikio duomenų apsaugai vertinimas, sąrašas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija patvirtino Duomenų tvarkymo operacijų, kurioms taikomas reikalavimas atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, sąrašą.
Poveikio duomenų apsaugai vertinimas – tai procedūra, atliekama tais atvejais, kai dėl duomenų tvarkymo rūšies, ypač kai naudojamos inovatyvios technologijos, ir atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, fizinių asmenų teisėms bei laisvėms gali kilti didelis pavojus. Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos parengtą sąrašą poveikio duomenų apsaugai vertinimo procedūra turi būti atlikta, be kita ko, šiais atvejais:
•    Asmens duomenų tvarkymas vykdomas mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais, kai:
o    be asmens sutikimo tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys; arba asmens duomenų tvarkymas vykdomas susiejant ar derinant duomenų rinkinius; arba
o    kai tvarkomi nepilnamečių asmenų duomenys; arba
o    kai tvarkomas asmens kodas.

•    Asmens duomenų tvarkymas, kai duomenų gavėjų, kuriems buvo atskleisti asmens duomenys, informavimas apie asmens duomenų ištaisymą, ištrynimą arba tvarkymo apribojimą nėra įmanomas arba pareikalautų neproporcingų pastangų.
•    Asmens vaizdo duomenų tvarkymas, kai vaizdo stebėjimas vykdomas:
o    patalpose ir (ar) teritorijose, kurios nėra duomenų valdytojo valdomos nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais;
o    sveikatos priežiūros, socialinės globos, įkalinimo įstaigose ir kitose įstaigose, kuriose paslaugos yra teikiamos pažeidžiamiems asmenims;
o    kartu su garso įrašymu;

•    kai vykdomas pokalbių telefonu įrašymas ir kitais atvejais;
Taip pat primename, jog 2017 – aisiais metais Europos duomenų apsaugos valdybos pirmtakė 29 straipsnio darbo grupė buvo išleidusi gaires, kaip tinkamai atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.
Duomenų valdytojui rekomenduojame įsivertinti, ar atsižvelgiant į faktinius asmens duomenų tvarkymo veiksmus, nėra reikalaujama atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimo procedūros.

5.    Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo pakeitimas
Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo pakeitimus, kuriais Konkurencijos Tarybos procedūrinių teisių apimtis buvo išplėsta ir pailgėjo sąrašas procedūrinių pažeidimų, už kuriuos Konkurencijos Taryba gali skirti baudas. Taip pat, pakeitimai numato naują premiją, kuri bus mokama už informacijos apie draudžiamus susitarimus teikimą.
Nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigalioja naujos redakcijos Konkurencijos įstatymas įsigalios 2019 m. liepos 1 d. ir jam įsigaliojus Konkurencijos Taryba turės papildomą reikalauti pateikti rašytinius ar žodinius paaiškinimus iš bet kurio asmens, kuris gali turėti informacijos susijusios su tyrimu. Taip pat, Konkurencijos Taryba turės teisę skirti baudas kai bus pateikiama klaidinanti arba nepilna informacija, kai šiuo metu baudos gali būti skirtos tik jei informacija neteisinga arba neteikiama.
Be to, kas įvardijama aukščiau, įsigaliojus naujai Konkurencijos įstatymo redakcijai bus įteisinta nauja premijos forma, mokama už informacijos apie draudžiamus susitarimus pateikimą Konkurencijos Tarybai. Pranešėjams skirtos premijos dydis gali siekti iki 1% baudų, skirtų draudžiamo susitarimo dalyviams, bet ne mažiau kaip 1000 EUR ir ne daugiau kaip 100 000 EUR.

6.    Viešųjų pirkimų tarnyba parengė Statybos darbų pirkimo gaires

Kaip žinia, sėkmę viešuosiuose pirkimuose lemia ne tik tinkamas procedūrų vykdymas, bet ir atsakingas pasirengimas pirkimams. Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama padėti pirkimo vykdytojams organizuoti ir vykdyti statybos darbų viešuosius pirkimus, parengė Statybos darbų pirkimo gaires.

Gairėse pateikiami siūlymai:
•    kaip pasiruošti tokių darbų pirkimui,
•    į ką reikėtų atsižvelgti rengiant pirkimo dokumentus bei apibrėžiant pirkimo objektą,
•    kaip nustatyti pirkimo vertę,
•    kokius kvalifikacijos reikalavimus kelti rangovams,
•    gairių prieduose pateikiamas pavyzdinis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašas, rekomendacija dėl tiekėjų grupės dalyvavimo pirkimo procedūrose bei darbų keitimo skaičiuoklė.

Gairėse aiškiai nurodoma, kad:
•    tuo atveju, jei tiekėjas, teikdamas pasiūlymą nenurodė, jog remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais (kvalifikacijai), jis neįgyja teisės po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pasitelkti naujų ūkio subjektų tam, kad atitiktų tiekėjų kvalifikacijai keliamus reikalavimus,
•    reikalavimas pateikti laidavimo raštą ar banko garantiją gali būti nustatomas tik didelės vertės, sudėtingų statinių statybos darbų pirkimų atvejais. Kitais atvejais siūloma naudotis kitomis sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, pavyzdžiui, reikalauti netesybų.

Gairėse taip pat pateikiama ir daugiau praktinių patarimų, kurie padės pirkimų vykdytojams tinkamai pasiruošti ir efektyviai vykdyti statybos darbų pirkimus, o tiekėjams bus sudarytos galimybės pateikti konkurencingus pasiūlymus.

< Go back

Print Friendly and PDF
Subscribe to e-briefings