Global menu

Our global pages

Close

Trumposios teisės žinios 2014 rugpjūtis

  • Lithuania
  • Other

29-08-2014

Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai leis pasirinkti optimaliausią bendrovės valdymo struktūrą ir įtvirtins kolegialaus organo privalomumą

Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais numatyta, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. visose šalyje įregistruotose akcinėse bendrovėse turės būti sudarytas bent vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba arba valdyba (uždarosioms akcinėms bendrovėms šis reikalavimas nebus taikomas).

Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo 2014 m. birželio 17 d., sudaro galimybę praplėsti valdybos vykdomas funkcijas. Nuo šiol valdybai bus galima pavesti atlikti ne tik valdymo, bet ir  priežiūros funkcijas. Tokiu atveju juridinis asmuo turės vieną kolegialų organą atliekantį abi minėtąsias funkcijas.

Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais (2014 m. birželio 16 d. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymas Nr. XII-912) numatyta, kad nuo šiol visose naujai sudaromose stebėtojų tarybose daugiau kaip pusė narių turės būti nesusiję su bendrove darbo santykiais. Jeigu stebėtojų tarybos funkcijos bus perduotos vykdyti valdybai, daugiau nei pusė valdybos narių turės būti nesusiję darbo santykiais su bendrove, be to, valdybos nariu (kaip ir stebėtojų tarybos nariu) taip pat negalės būti bendrovės vadovas. Šie reikalavimai bus taikomi tik naujai sudaromoms stebėtojų taryboms ar stebėsenos funkcijas atliekančioms valdyboms. Iki įstatymo įsigaliojimo išrinktos stebėtojų tarybos ar valdybos savo funkcijas gali atlikti iki kadencijos pabaigos arba iki bus išrinkta nauja valdyba ar stebėtojų taryba. Minėtieji įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2014 m. birželio 17 d.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimais mažinama biurokratinė našta, sudaromos galimybės užsieniečiams greičiau ir lengviau įsidarbinti  

Priimti naujieji įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai sumažins biurokratinę naštą, tenkančią darbdaviui, kuris ketina įdarbinti užsienietį taip pat paspartins leidimus išduodančių institucijų darbą. Darbdavys trūkstamą aukštos kvalifikacijos specialistą iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies įdarbinti galės vos per 2 savaites. Pažymėtina, kad tokia procedūra prieš priimant minimus pakeitimus trukdavo apie 4 mėnesius. Pakeitimai įsigalios nuo 2014 m. lapkričio 1 d.

Po įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimų (2014 m. liepos 10 d. įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymas Nr. XII-965) įsigaliojimo nebeliks privalomo reikalavimo darbdaviui kreiptis į Darbo biržą dėl patvirtinimo, kad Lietuvoje trūksta atitinkamos kvalifikacijos specialistų. Pakeitimai numato, kad norėdamas įdarbinti specialistą iš trečiosios šalies, darbdavys turės įsipareigoti įdarbintam specialistui mokėti ne mažesnį nei trigubą šalies vidutinį bruto darbo užmokestį – šiuo metu kiek daugiau nei 7‘000,00 Lt per mėnesį.

Pakeitimais taip pat siekiama palengvinti galimybes gauti leidimą gyventi Lietuvoje tam tikrų kategorijų užsieniečių, kurie planuoja dirbti Lietuvoje, šeimų nariams. Pakeitimuose numatoma išimtis užsienio įmonės, kuri LR teritorijoje turi įsteigusi filialą ar atstovybę ar kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei į Lietuvą komandiruoto darbuotojo šeimos nariams. Taip pat tokia išimtis numatoma ir investuotojo iš trečiosios šalies, kuris į verslą Lietuvoje investavo daugiau nei 900‘000,00 Lt ir kurio įmonėje dirba daugiau nei 5 darbuotojai šeimos nariams.  Įsigaliojus įstatymo pakeitimams minėtų užsieniečių šeimos nariai galės gauti leidimą gyventi Lietuvoje, kai leidimas išduodamas užsieniečiui, nes nebus reikalaujama, kad užsienietis būtų pragyvenęs Lietuvos Respublikoje 2 metus, turėtų ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėtų pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Papildomais pakeitimais griežtinami reikalavimai užsieniečiams, kurie dalyvauja Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų vykdomoje veikloje (kaip dalyvis, akcininkas, vadovas ir t.t.) ir dėl šios priežasties gauna leidimą gyventi joje. Leidimą laikinai gyventi siūloma išduoti užsieniečiui, kuris yra įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis. Kartu jis turėtų būti šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, dalyvis, turintis teisę įmonės vardu sudaryti sandorius, priežiūros organo narys arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Taip pat nustatomi reikalavimai įmonei: joje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, įmonės nuosavo kapitalo (turto) vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 100 000 litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 000 litų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas. Užsieniečiui įmonės vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui, kuris kartu nėra įmonės dalyvis, tačiau jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje, leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduotas ar pakeistas taip pat tik tais atvejais, kai įmonė atitinka minėtus reikalavimus.

Siūloma priimti mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus, leidžiančius išieškoti 10 % ginčijamos sumos ne teismo tvarka

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, leidžiančią, esant ginčui tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, dalį skolos (10 % ginčijamos sumos) išieškoti ne teismo tvarka (net kilus ginčui mokesčių mokėtojas privalės iki teismo sprendimo sumokėti 10% ginčijamos sumos). Įstatymo pakeitimai teikiami atsižvelgiant į tai, kad neretai mokesčių mokėtojai inicijuoja mokestinius ginčus, turėdami vienintelį tikslą - atidėti mokesčių sumokėjimą. Manoma, kad šiomis įstatymo pataisomis bus užkirstas kelias tokiam piktnaudžiavimui. Taip pat įstatymo projektu siūloma praplėsti Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos informacijos apimtį. Be informacijos apie kredito įstaigose uždarytas ir atidarytas sąskaitas, kuri teikiama dar nuo 2004 m., kredito įstaigos kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytą tvarką turėtų teikti informaciją apie sąskaitų apyvartą, likučius, mokamas palūkanas ir skolinius įsipareigojimus.

Šiuo metu galiojančio Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos numato, kad kai kyla ginčas tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir mokesčio mokėtojo, mokesčio mokėtojo pateiktas skundas  teismui  sustabdo visos ginčijamos sumos išieškojimą. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas (2014 m. birželio 12 d. Mokesčių administravimo įstatymo  pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1742), numato, kad kilus ginčui tarp aukščiau minėtų asmenų, skundas teismui sustabdo 90% ginčijamos mokesčių sumos išieškojimą, o likę 10% sumos būtų išieškoti ne teisminiu būdu. Tuo atveju, jei vis dėlto 10% sumos išieškojimas pasirodytų nepagrįstas, valstybė privalėtų grąžinti minėtą sumą ir sumokėti finansų ministro nustatytą delspinigių dydį, kuris šiuo metu lygus 0,03% už kiekvieną dieną.

Civilinio kodekso pakeitimais praplečiamos Registrų centro funkcijos, suteikiant galimybę likviduoti juridinį asmenį be teismo sprendimo

Lietuvos Respublikos Seimo priimti Civilinio kodekso pakeitimai (2014 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-1064), įsigaliosiantys 2015 m. sausio 1 d., įgalins Registrų centrą imtis griežtų priemonių. Pastarasis galės likviduoti bendrovę be teismo sprendimo. Registrų centras turės teisę priimti sprendimą likviduoti įmonę tuo atveju, jeigu ji metus vėluos Registrų centrui  pateikti finansines ataskaitas, jei įmonė penkerius metus neatnaujins savo duomenų ir požymių visuma rodys, kad bendrovė neveikia, taip pat jei šešis mėnesius nesuformuos valdymo organų ar jei šešis mėnesius valdymo organų narių nebus galima rasti nurodytais adresais. Įmonėms bus suteikiama galimybė paneigti minėtas aplinkybes.

Darbo kodekso pakeitimais siekiama paskatinti naujų darbo vietų sukūrimą

Darbo kodekso pakeitimo projekte siūloma mažinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą, leisti sudaryti teminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams, taip pat didinti viršvalandinio darbo laiko limitą. Tikimasi, kad šis pakeitimas skatins naujų darbo vietų kūrimą.

Projekte (2014 m. liepos 17 d. Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2028)  siūloma suvienodinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą visiems darbuotojams. Siūlomi vieno ir dviejų mėnesių įspėjimo terminai, kurie priklausytų tik nuo darbo stažo trukmės. Darbuotojams dirbantiems įmonėje iki trejų metų − prieš vieną mėnesį, o darbuotojams dirbantiems įmonėje daugiau kaip tris metus − prieš du mėnesius.

Taip pat siūloma atsisakyti didesnių kaip trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinių išmokų mokėjimo.  Atleidimo atveju darbuotojams dirbantiems įmonėje iki trejų metų bus mokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nuo trejų metų iki dešimties metų - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o daugiau kaip dešimties metų − trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Papildomai pakeitimais siūloma nustatyti 180 val. per metus viršvalandinio darbo laiko limitą, atsisakyti viršvalandinio darbo ribojimo iki 4 valandų per dvi dienas iš eilės.

Pažymėtina, kad darbdavys norėdamas pasinaudoti šiomis įstatymo nuostatomis turės pranešti LR Valstybinei darbo inspekcijai, kad atitinka 3 kriterijus: įmonėje minimalų atlyginimą gauna mažiau nei 10 procentų visų įdarbintų asmenų, per pastaruosius 5 metus įmonėje nebuvo nelegalaus darbo atvejų ir taip pat įmonėje yra pasirašyta kolektyvinė sutartis arba veikia profesinė sąjunga, arba darbo taryba. Be kita ko nuostatos bus taikomos tik darbdavio įmonėje dirbančių darbuotojų, kurių darbo sutartyje numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, atžvilgiu.

< Go back

Print Friendly and PDF
Subscribe to e-briefings