Global menu

Our global pages

Close

Trumposios teisės žinios, 2019 liepa

  • Lithuania
  • Other

2019-08-12

1.    Seimas priėmė reikšmingus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus

Liepą Seimas priėmė svarbius užsieniečių migracijos procedūrą reglamentuojančio LR Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (ĮUTP) pakeitimus.
Tarp svarbesnių pakeitimų, siekiama palengvinti migracijos procesus piliečiams iš ekonomiškai stiprių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas (JAV, Japonija, Kanada, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija, Australija). Šių šalių piliečiams yra nustatomas atskiras atvejis gauti leidimą laikinai gyventi, kuomet šie piliečiai atvyksta dirbti pagal darbo sutartį arba užsiimti kita teisėta veikla (įskaitant ir individualią veiklą). Šių šalių užsieniečiai, kurie atvyksta į Lietuvą dirbi arba užsiimti kita teisėta veikla, yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
Kitas svarbus pakeitimas yra susijęs su užsieniečiais, ketinančiais užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (vadinamoji „Startup Visa“ paraiška). Pagal jau įsigaliojusius pakeitimus, „Startup Visa“ gali būti išduodama vieneriems metams, bei pratęsta nebe vieną, o du kartus. Vadinasi, bendra maksimali trukmė „Startup Visa“ gauti – treji metai. Šis pakeitimas įsigaliojo liepos 27 d.
Taip pat svarbu paminėti, jog minimu įstatymo projektu siekiama nustatyti kvotas užsieniečių atvykimui. Kvota bus taikoma užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir kurie arba atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, arba dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo. Šiuo metu tai yra skerdiko, siuvėjo, mėsininko, betonuotojo ir kitos fizinio darbo profesijos, kaip nurodoma Užimtumo tarnybos įsakyme. Išnaudojus kvotą, asmuo privalės kreiptis įprasta tvarka, t.y. kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl darbo atitikties arba leidimo dirbti bei nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi.
Nors pakeitimas dėl „Startup Visa“ jau įsigaliojo, tačiau minėti pakeitimai dėl kvotų arba dėl proceso iš ekonomiškai stiprių valstybių, kurioms taikomas bevizis režimas, ir kiti pakeitimai įsigalioja vėliau (pvz., 2019 m. rugsėjo 1 d. arba 2020 m.).

2.    Nacionalinis kibernetinio saugumo centras atliko programėlės „FaceApp“ saugumo tyrimą

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie LR Krašto apsaugos ministerijos (toliau tekste – NKSC, Centras), siekdamas užtikrinti saugios mobiliesiems įrenginiams skirtos programinės įrangos naudojimą šalies viduje, atliko programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimą.
Kaip nurodoma Centro ataskaitoje, programėlė „FaceApp“ – Rusijos programinės įrangos gamintojo „ООО Вайрелез Лаб“ (angl. „OOO Wireless Lab“)nuotraukų transformavimo programėlė, specializuotų filtrų pagalba leidžianti grafiškai modifikuoti nuotraukose esančių veidų savybes –juos pasendinti, atjauninti, pridėti šypseną ar pakeisti lytį charakterizuojančius veido bruožus.
Įdiegus programėlę į įrenginį, vartotojas yra informuojamas, kad pasirinktos nuotraukos bus apdorojamos nuotoliniu būdu, t. y. programėlės kūrėjų serveriuose. Jeigu vartotojas nesutinka su šia informacija, programėlė nefunkcionuoja ir vartotojas yra raginamas sutikti. NKSC tyrimo metu nustatyta, kad dauguma serverių, į kuriuos yra perduodamos vartotojų nuotraukos, yra registruoti Jungtinėse Amerikos Valstijose, keletas kitų - Airijoje. Iš serverių yra atsiunčiama modifikuota nuotraukos dalis (ar modifikaciją galinčios atlikti instrukcijos – skaitmeniniai filtrai), kuriais remiantis mob. įrenginyje nuotrauka sukomponuojama ir išvedama vartotojui.
Programėlės naudojimosi taisyklėse nurodoma, kad, be kita ko, vartotojas turi sutikti neatlygintinai suteikti „FaceApp“ prieigą prie aplikacijos aplinkoje pasiekiamų duomenų – leisti „FaceApp“ juos naudoti, dauginti, modifikuoti, pritaikyti, skelbti, versti, kurti išvestinius kūrinius, platinti, viešai naudoti visais žinomais (ar ateityje sukurtais) formatais ir kanalais bei vartotojas sutinka leisti „FaceApp“ komercializuoti mob. programėlėje naudotus duomenis. NKSC teigimu, tai ir yra didžiausią susirūpinimą keliantis veiksnys: „Vertinant tai, kad programėlė sukurta Rusijos programinės įrangos gamintojo „ООО Вайрелез Лаб“, šie reikalavimai sustiprina neproporcingumo įspūdį tarp aplikacijos teikiamų paslaugų profilio ir vartotojo patiriamų asmeninių kaštų“.

3.    Vėjo energetikos perspektyvos Baltijos jūroje

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje, siekiant skatinti vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Klaipėdos universiteto mokslininkai, Energetikos ministerijos užsakymu, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalimi „Jūrinės teritorijos“, išanalizavo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritoriją ir pateikė siūlymus dėl optimalių vietų vėjo energijos elektrinių plėtrai ir eksploatacijai.
Energetikos ministerijai ekspertai pasiūlė kelis alternatyvius jūros teritorijos plotus, kuriuose galima būtų vykdyti 200, 300, 400 arba 500 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkų plėtrą. Iš viso ekspertai įvertino galimybes išplėtoti iki 3350 MW galios vėjo elektrinių parkus. Studija parodė, kad geriausios vietovės jūrinio vėjo vystymui – 30 km atstumu nuo kranto ties Šventąja, kur vėjo greitis siekia 9-10 m/s, o jūros gylis – 25-40 m. Šalia driekiasi infrastruktūros koridoriai.
Artimiausiu metu Lietuvos energetikos agentūra (LEA) inicijuos teritorijos specialiojo plano rengimą bei strateginio pasekmių poveikio aplinkai vertinimą. Atliktas mokslininkų tyrimas taip pat padės LEA atlikti prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą bei jūrinio vėjo plėtros ekonominę kaštų ir naudos analizę.
Atlikus šiuos parengiamuosius darbus, planuojama ruošti pasiūlymus dėl jūrinės teritorijos dalių ir jose siūlomų plėtoti elektrinių galių, leidimų naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių plėtrai aprašą ir konkursų organizavimo tvarką. Šiuos dokumentus dar turės tvirtinti Vyriausybė.
Preliminariais vertinimais vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 m.

4.    Vyriausybėje priimtas loterijų įstatymo pakeitimų projektas

Vyriausybė pritarė Loterijų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektams, kuriais siekiama sudaryti sąlygas užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą bei vaikų ir paauglių apsaugą nuo skatinimo išlaidauti loterijose.
Seimui priėmus minėtų įstatymų pakeitimų projektus, būtų apribotas loterijų žaidėjų amžius – loterijų laimėjimai nebūtų išmokami asmenims, kuriems nėra sukakę 16 metų. Kitose Europos Sąjungose valstybėse šiuo metu jau galioja griežtesni loterijų žaidėjų amžiaus ribojimai, pvz., Estijoje ir Didžiojoje Britanijoje loterijose gali dalyvauti asmenys, kuriems yra sukakę 16 metų. Kitose valstybėse, tokiose kaip Lenkija, Olandija ar Švedija dalyvauti loterijose leidžiama nuo 18 metų.
Įstatymų projektais taip pat siūloma nustatyti reikalavimus loterijų įrenginiams, bilietams ir jų spausdinimui, aiškesnes licencijos išdavimo (galiojimo sustabdymo ir (ar) panaikinimo) bei licencijuojamos veiklos sąlygas, taip pat sugriežtinti atsiskaitymo ir kontrolės už loterijų organizatorių skiriamos 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės paramos skyrimo ir panaudojimo tvarką.
Pokyčiai turėtų įtakos ir loterijų reklamai, pavyzdžiui, būtų draudžiama reklamuoti loterijas vaikams ir paaugliams skirtuose renginiuose, spaudos leidiniuose, radijo ir televizijos programose, interneto svetainėse, tokiu būdu siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo galimos neigiamos dalyvavimo loterijose įtakos.

5.    Priimta Hagos konvencija dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse pripažinimo ir vykdymo

2019-07-02 Hagoje (Olandijoje) buvo pasirašyta Hagos konvencija dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Ši konvencija yra 40-oji Hagos konferencijos konvencija. Pastaroji bus taikoma civilinėms bei komercinėms byloms, tačiau nebus taikoma išlaikymo, bankroto, paveldėjimo byloms, ginčams dėl intelektinės nuosavybės ar privatumo.
Tai yra pirmoji tokio plataus pobūdžio konvencija civilinių ir komercinių bylų srityje. Konvencijos priėmimu siekiama sumažinti bylinėjimosi kaštus tarptautinio pobūdžio bylose, palengvinti teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą pasauliniu mastu bei sutrumpinti terminus pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus užsienio valstybėse.
Europos Sąjunga derybose dėl konvencijos teksto dalyvavo kaip viena tarptautinė organizacija, tačiau Konvencijos dar nepasirašė.

6.    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: šalių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimą panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą dėl licencinės sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo, 2019-07-17 nutartyje pasisakė, kad arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą. Ginčo licencijos sutartyje buvo susitarta, kad jei šalims nepavyksta draugiškai išspręsti tarpusavio ginčų, jie turi būti perduoti ir galutinai sprendžiami Lietuvoje esančiame Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
Nagrinėjamoje byloje kilo teisės klausimas dėl teismo pareigos nukreipti šalis į arbitražą, nustačius esant sudarytą arbitražinį susitarimą, santykio su šalių teise atsisakyti arbitražinio susitarimo ir (ar) sudaryti susitarimą dėl valstybės teismo jurisdikcijos konkliudentiniais veiksmais, t. y. vienai iš arbitražinio susitarimo šalių pareiškiant ieškinį valstybės teisme, o kitai aktyviai dalyvaujant procese, nereiškiant jurisdikcinio prieštaravimo. Priešingai kitai šaliai teisme pareiškiant priešieškinio reikalavimą dėl skolos priteisinimo, kildinamą iš sutarties, kurioje įtvirtintas arbitražinis susitarimas.
Kaip Teismas nurodė savo nutartyje, „Tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir vadovaujantis visuotinai įprastais tarptautinio komercinio arbitražo standartais pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas – sutartis. Arbitražinis susitarimas atspindi šalių valios autonomijos principą, kuris savo ruožtu yra arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, esmė – arbitražo proceso inicijavimas galimas tik esant šalių susitarimui“. LAT toliau teigia, jog „Šalių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimą panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo. Susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, todėl ši suderinta valia gali būti keičiama. Arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu) arba numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio).“


7.    Nuo liepos varžytinių pirkiniui bus galima skolintis jį įkeičiant kredito davėjui

Nuo 2019 m. liepos 1 d. varžytynių pirkiniui bus galima skolintis, jį įkeičiant kredito davėjui.
Nuo liepos mėn. Įsigaliojantys Civilinio proceso kodekso pakeitimai iš esmės palengvina išvaržomo nekilnojamojo turto įsigijimą. Varžytynės tampa atviros visiems norintiems pirkti tokį turtą, o ne tik turintiems reikiamą sumą lėšų savo sąskaitoje. Tai išplės potencialių dalyvių ratą ir leis parduoti išvaržomą turtą už įmanomai didžiausią kainą. Tuo pačiu bus geriau užtikrinami abiejų proceso šalių interesai: išieškotojai turės daugiau galimybių susigrąžinti skolas, o skolininkams bus lengviau jas padengti ir galbūt netgi gauti šiek tiek pinigų.
Patobulinta varžytynių tvarka aktuali trims grupėms asmenų. Pirmoji – asmenys, pretenduojantys pirkti varžytynėse parduodamą turtą. Antroji – išieškotojai, perimantys varžytynėse neparduotą turtą ir privalantys sumokėti kainų skirtumą, jeigu turto vertė didesnė už grąžinamos skolos sumą. Trečioji – skolininkų pasiūlyti pirkėjai, kurie įsigyja turtą iki varžytynių paskelbimo. Visi minėti asmenys galės raštu kreiptis į varžytynes organizuojantį antstolį su prašymu išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę pirkti tam tikrą areštuotą turtą. Pateikus tokią pažymą bankui ar kitam kredito davėjui, turtui įsigyti bus pervedama reikiama lėšų suma tiesiogiai į antstolio depozitinę sąskaitą.

Disclaimer

This information is for guidance purposes only and should not be regarded as a substitute for taking legal advice. Please refer to the full terms and conditions on our website.

< Go back

Print Friendly and PDF
Subscribe to ebriefings