Global menu

Our global pages

Close

Trumposios teisės žinios 2019 balandis

  • Lithuania
  • Other

2019-05-10

1.    Seimui pasiūlyta įvesti kvotas į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams
Lietuvos Respublikos Vyriausybė balandį pasiūlė Seimui priimti įstatymą, įteisinantį kvotų įvedimą užsieniečiams, atvykstantiems iš trečiųjų valstybių dirbti į Lietuvą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kvota kas metus būtų nustatoma Užimtumo tarnybos vadovo, taip pat atsakingo ir už profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Pagal projektą lydintį aiškinamąjį raštą, kvotos taikomos tik užsieniečiams, kuriems netaikomas atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimas - nereikia gauti leidimo dirbti ir nėra priimamas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams -, kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, įtrauktą į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Kitaip tariant, jei asmuo atvyksta į Lietuvą dirbi pagal trūkstamą profesiją ir yra atleidžiamas nuo pareigos gauti leidimą dirbti arba dėl jo nereikia priimti Užimtumo tarnybos sprendimo dėl atitikties, tokių užsieniečių skaičiui bus nustatoma kvota. Tačiau tai nereiškia, kad išnaudojus kvotą asmenys nebebus įleidžiami į Lietuvą – išnaudojus kvotą, šiems užsieniečiams bus taikoma bendroji procedūra – darbo rinkos testas, t.y. bus keliamas reikalavimas gauti Užimtumo tarnybos dokumentą, patvirtinantį teisę dirbi Lietuvoje.
Minimas sprendimas labiausiai paveiks įmones, įdarbinančias užsieniečius dirbti statybininko, betonuotojo, pastolių statytojo, tinkuotojo apdailininko, izoliuotojo (statybos), suvirintojo, metalinių laivų korpusų surinkėjo, elektriko, mėsininko, skerdiko, siuvėjo (pramonė) bei tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijos (paslaugos), kadangi būtent šių profesijų darbuotojų trūko Lietuvoje 2019 m. I ketvirtį.
Pagal dabartinį reglamentavimą, kvotos užsieniečiams atvykti nėra nustatytos ir taikomos. Pirmąją kvotą siūloma nustatyti 2021-iems metams, tačiau šios kvotos siūloma netaikyti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams. Papildomai, siūloma nustatyti, kad kvotos dydis gali būti tikslinamas vieną kartą per metus.

2.    Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo startuolio sąvoką apibrėžti įstatymu
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymo pakeitimams, kuriais apibrėžiama „startuolio“ sąvoka. Šiuo metu „startuolio“ sąvokos Lietuvos teisės aktuose nėra.
Pagal siūlomą apibrėžimą, startuolis būtų suvokimas kaip didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, veikianti ne ilgiau kaip 5 metus. Tuo tarpu, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „Didelis ir inovacijomis grindžiamas verslo plėtros potencialas gali būti matuojamas remiantis šiais kriterijais:
Realus produkto ar paslaugos rinkos dydis (angl. Serviceable obtainable market), užtikrinantis nuolatinį ir ilgalaikį augimą. Pavyzdžiui, SaaS paslauga (angl. Software as a service, „programinė įranga kaip paslauga“) gali būti suteikta bet kur pasaulyje, bet kuriuo paros metu 365 dienas per metus iš bet kurios pasaulio valstybės;
Produktas ar paslauga gali būti gaminama (suteikiama) daug kartų, be papildomų gamybos išteklių naudojimo, t. y. kartą sukurta programinė įranga gali būti parduota begalę kartų, be papildomų gamybos sąnaudų, arba sukurtos technologijos licencija gali būti suteikta skirtingiems naudotojams daug kartų;
Plėtros planas realus, o verslo modelis, kartu su komandos kompetencijomis, leidžia labai mažoms bei mažoms įmonėms, darbuotojų skaičiui arba apyvartai augti ne mažiau kaip 20 procentų per metus.“
Kaip pranešime spaudai nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, „Startuolio apibrėžimas įstatymu leis ir toliau stiprinti vieną prioritetinių šalies ekonomikos sričių – startuolių ekosistemą. Pernai metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija 11 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų paskirstė taip, kad jomis galėtų pasinaudoti startuoliai, rizikos kapitalo fondus pasiekė 30 mln. eurų, ypač svarbus žingsnis ekosistemai buvo Akceleravimo fondo atsiradimas, suteiksiantis daugiau galimybių gauti finansavimą pradinės stadijos startuoliams. Atsiradus startuolio apibrėžimui šiemet bus teikiama daugiau verslo aplinkos gerinimo sprendimų“.

3.    Ekonomikos ir inovacijų ministerija didina opcionų apmokestinimo patrauklumą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, nustatantį mokestinę lengvatą darbuotojams, kurie pasirinkimo sandorių (opcionų) būdu įgytas įmonės akcijas išlaikė ilgiau nei trejus metus. Kaip nurodoma EIMIN pranešime, pakeitimas ženkliai prisidės kuriant bei gerinant šalyje verslo sąlygas startuoliams, kurie siekia išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus dalį jiems tenkančio atlyginimo išmokėdami opcionais.
Opcionu laikomas finansinis instrumentas, kuriuo darbuotojui suteikiama teisė ateityje įsigyti bendrovės, kurioje dirba, akcijų už iš anksto numatytą kainą arba parduoti turimas akcijas (jas prieš tai įsigijus) už sutartą kainą, o darbdaviui atitinkamai atsiranda pareiga tas akcijas parduoti arba nupirkti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius gauta nauda, įsigijus akcijų ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo, nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Kaip nurodo EIMIN ministras V. Sinkevičius, „Startuoliai veiklos pradžioje neturi pakankamai lėšų verslo pradžiai ir konkurencingiems atlyginimams mokėti, todėl alternatyva tampa įmonės akcijų suteikimas darbuotojams, o palankesnis opcionų apmokestinimas leis jaunoms, taip pat ir didelėms įmonėms motyvuoti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų. Šis sprendimas itin palengvins sąlygas ankstyvojo etapo startuoliams, kuriems veiklos pradžioje reikia pačių geriausių specialistų produktui tobulinti, tačiau turimas kapitalas labai ribotas. Tarptautinė praktika rodo, kad opcionai dažnai tampa išeitimi“.
Toliau šis projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.  

4.    Mažinamos kliūtys prisitraukti talentus iš užsienio
Lietuvoje įdiegiama „Startup Employee Visa“ procedūra, leidžianti pritraukti, išlaikyti bei padėti integruotis užsieniečiams Lietuvoje. Šia procedūra yra siekiama mažinti kliūtis aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams, kurių kvalifikacija yra reikalinga startuoliams Lietuvoje, atvykti į Lietuvą.
Kol kas projektas nėra paleistas ir yra tik susitarimo stadijoje. Kaip nurodoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime spaudai, LR Vidaus reikalų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Migracijos departamentas pasirašė memorandumą, kuriuo LR Vidaus reikalų ministerija ir Migracijos departamentas įsipareigojo užtikrinti „vieno langelio“ principą visoms paslaugoms, susijusioms su leidimu startuolių darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje. Tai reiškia, jog dokumentai leidimams laikinai gyventi Lietuvoje bus teikiami vienoje institucijoje – Migracijos departamente, kuriame paslaugos bus teikiamos ne mažiau kaip dviem užsienio kalbomis (anglų bei rusų), o procedūros „Startup Employee Visa“ dalyvio dokumentai bus nagrinėjami prioriteto tvarka, per trumpiausią įmanomą terminą.
Tai nėra pirmoji startuolių ekosistemą gerinanti iniciatyva. Jau kuris laikas Lietuvoje veikia „Startup Visa“ programa, leidžianti užsieniečiams kur kas greičiau ir paprasčiau sutvarkyti visas procedūras Migracijos departamente.  Jos tikslas - pritraukti startuolių investicijas į Lietuvą ir užtikrinti sklandesnes persikėlimo procedūras. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šios programos dėka Lietuvoje įsikūrė 18 startuolių iš užsienio, tai yra, tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Taip pat planuojama, kad šiais metais startuos ir pagreitinta startuolio vizos suteikimo procedūra (angl. fast track) į Lietuvos akseleratorius atrinktiems startuoliams.

5.    Vyriausybė pritarė užsieniečio elektroninio rezidento statuso įteisinimui
Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam LR Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties projektui, numatančiam galimybę užsieniečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvoje, įgyti elektroninio rezidento (e. rezidento) statusą. Šis statusas leistų užsieniečiui naudotis Lietuvoje teikiamomis elektroninėmis viešosiomis, administracinėmis bei komercinėmis paslaugomis ir prisidėtų prie palankesnės aplinkos verslui kurti Lietuvoje ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų plėtros.
Projekte numatyta, kad užsieniečio prašymas įgyti e. rezidento statusą būtų teikiamas Migracijos departamentui – per išorės paslaugų teikėją arba tiesiogiai departamente. Prašymo pateikimas per išorės paslaugų teikėją būtų iš esmės toks pats, kaip ir vizų išdavimo atveju, nes toks mechanizmas yra pasiteisinęs ir sėkmingai veikiantis. Siekiant paslaugos patrauklumo, siūloma, kad e. rezidento statuso suteikimo procedūra būtų paprasta ir greita.
Kaip nurodoma Vyriausybės pranešime spaudai, įstatymo pakeitimais taip pat siūloma nustatyti vieningą užsieniečių registravimo mechanizmą – visi užsieniečiai, turintys interesų ar prievolių Lietuvoje, būtų registruojami Užsieniečių registre. Užsieniečiams šiame registre būtų suteikiamas unikalus užsieniečio tapatumo kodas. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą dalis užsieniečių, nesančių Užsieniečių registro duomenų bazėje, bet Lietuvoje besinaudojančių paslaugomis, yra atskirai registruojami kituose registruose ar informacinėse sistemose.
Užtikrinus užsieniečių, kurių duomenys tvarkomi Lietuvos registruose ir informacinėse sistemose, tapatumo nustatymą ir patvirtinimą būtų išvengta duomenų dubliavimo, netikslių ar klaidingų duomenų tvarkymo, būtų mažinama administracinė našta institucijoms, tvarkančioms užsieniečių duomenis.
Siūloma, kad šis pakeitimas įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau šiam pakeitimui dar turi pritarti Seimas.

6.    Europos Komisija patvirtino 385 mln. eurų vertės paramą, skirtą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Lietuvoje

2019-04-23 Europos Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtino Lietuvos parengtą naują žaliosios energetikos skatinimo schemą, kuri pradėta taikyti nuo 2019-05-01. Pagrindinis naujo paramos mechanizmo kriterijus yra technologiškai neutralūs aukcionai. Kas reiškia, jog tokiuose aukcionuose galės dalyvauti įvairias atsinaujinančios energetikos technologijas elektros energijos gamybai naudojančios elektrinės, t.y. tiek saulės, tiek vėjo, tiek hidroenergijos, tiek biomasės.
Tačiau aukcionuose galės dalyvauti tik nauji gamybos įrenginiai. Paraiška dalyvauti aukcione turėtų būti teikiama prieš pradedant eksploatuoti gamybos įrenginius iš tam tikro atsinaujinančio energijos ištekliaus (t.y. projektas negalės turėti jau išduoto leidimo vystyti pajėgumus ir išankstinių prisijungimo prie elektros tinklų sąlygų).
Svarbiausias kriterijus, lemsiantis naujų aukcionų laimėtojus – mažiausias priedas prie elektros energijos rinkos kainos „Nordpool“ biržoje, kuris bus mokamas 12 metų laikotarpiu. Modelis bus finansuojamas iš viešuosius interesus atitinkančio paslaugų mokesčio.
Aukcioną laimėjęs gamintojas turės padengti prijungimo prie tinklų išlaidas, o gamintojai plėtojantys didesnes nei 500 kW elektrines turės prisiimti ir atsakomybę už balansavimą. Aukcioną laimėjęs gamintojas turės pats prekiauti biržoje arba parduoti pagamintą energiją pagal dvišales sutartis, o nepagaminus ar pagaminus mažiau nei 80% įsipareigoto gaminti fiksuoto elektros kiekio, gamintojui gali grėsti baudos.
Naujuosiuose aukcionuose taip pat galės dalyvauti ir elektros energijos gamintojai iš kitų ES šalių, turinčių tiesioginę jungtį su Lietuva bei įsipareigojusių atverti dalį savo paramos Lietuvos įmonėms. Kitų šalių gamintojai galės varžytis dėl tam tikros dalies planuojamos paskirstyti bendros kvotos.
Šiuo Lietuvos pasirinktu paramos atsinaujinančiai energetikai modeliu siekiama gamintojus skatinti veikti rinkos sąlygomis. Kadangi mažėja žaliųjų technologijų kaina, palaipsniui mažinama ir parama bei didinama paties gamintojo atsakomybė, įskaitant finansinę ir gamybinę.
Planuojama, kad šių metų rugsėjo 2 d. bus skelbiamas pirmasis aukcionas, kurio metu bus paskirstyta 0,3 TWh dydžio kvota. Paskelbus pirmąjį aukcioną, bus patvirtintas visų tolimesnių trejų metų aukcionų tvarkaraštis.

7.    17-ai įmonių vadovų gresia atsakomybė už kartelius
Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos paskelbtais duomenimis 17-ai įmonių vadovų gresia atsakomybė už jų įmonių sudarytus kartelinius susitarimus. Konkurencijos taryba prašo šiems asmenims apriboti teisę eiti vadovaujančias pareigas viešajame ar privačiame sektoriuje ir skirti baudas.
Remiantis Konkurencijos tarybos skelbiama informacija, šiais metais Konkurencijos taryba Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė prašymus dėl sankcijų 12-ai asmenų skyrimo. Šie asmenys vadovavo įmonėms, kurios pripažintos sudariusios kartelius ir pažeidusios konkurencijos įstatymą. Dėl 5-ių vadovų asmeninės atsakomybės laukiama galutinio teismo sprendimo, kurį šiais metais priims Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Kaip buvo skelbta anksčiau, 3-ų statybos įmonių vadovams teisę eiti vadovaujančias pareigas jau buvo apribota 4 metams. Šie apribojimai šiuo metu galioja. Taip pat paminėtina, kad vienam iš minėtų asmenų Vilniaus apygardos administracinis teismas skyrė 498 EUR baudą už teisimo įpareigojimo nevykdymą.
Pažymėtina, kad sankcijos įmonių vadovams buvo numatytos dar 2011 metų Konkurencijos įstatymo redakcijoje. Taigi, įmonių vadovų traukimas atsakomybėn rodo naują Konkurencijos tarybos požiūrį į sankcijų skyrimą, t.y. jog nuo šiol už konkurencijos teisės pažeidimus atsakomybė grės ne vien tik įmonėms, tačiau ir jų vadovams, kurie prisidės prie šių pažeidimų padarymo.

Disclaimer

This information is for guidance purposes only and should not be regarded as a substitute for taking legal advice. Please refer to the full terms and conditions on our website.

< Go back

Print Friendly and PDF
Subscribe to ebriefings